Didžiausią per nepriklausomybės laikotarpį įvykdytą Lietuvos policijos reformą pozityviai vertinantis E.Misiūnas įsitikinęs, kad ji buvo neišvengiama, o dabar šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos įstaigos, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jam antrino ir generalinis komisaras Linas Pernavas.
„Turbūt dar pamenate, kai prieš keletą metų nenuvykdavome į įvykius, nes neturėjome automobilių, jie lūždavo, neturėdavome degalų, negalėdavome įforminti procesinių dokumentų, nes trūko popieriaus. Dar geresnis, visai nesenas pavyzdys, kai mūsų elitinis „Aro“ padalinys neturėjo neperšaunamų liemenių.
Taip tęstis toliau negalėjo ir aš, kaip policijos vadovas, turėjau imtis tam tikrų veiksmų. Ką gi aš atlikau? Kartu su komanda parengiau aiškų planą, kaip policija atrodys iki 2020 metų, ir kryptingai iki šios dienos dirbame“, – kalbėjo L.Pernavas.
Kaip sekėsi įgyvendinti šį planą? E.Misiūno teigimu – neblogai. Per dvejus metus kone dvigubai išaugo pareigūnų atlyginimas, pagerėjo jų aprūpinimas, operatyviau reaguojama į įvykius.
Be to, ministras pasidžiaugė, kad gyventojų saugumo jausmas liko nepakitęs, smuktelėjo nuo 80 proc. 2014 m. iki 77 proc. 2017 m., o pasitikėjimas policija dar niekada nebuvo toks aukštas.
„Tai džiugina, nes darant tokią reformą – didelė tikimybė tikėtis visuomenės nuomonės pokyčių“, – akcentuoja jis.
L.Pernavas akcentavo, kad didėja ir susidomėjimas darbu policijoje, anksčiau į penkias vietas kandidatuodavo vienas žmogus, o dabar situacija apsivertė aukštyn kojomis.
„Visuomenė tikrai yra saugesnė, policijos pareigūnų gatvėse yra daugiau, yra dvigubai daugiau reaguojančių ekipažų, niekas jau nesiginčija, kad pareigūnai yra geriau aprūpinami, kad jie gauna naujus automobilius, naują įrangą, naują uniformą“, – paminėjo L.Pernavas.
Nesuvaldytos grėsmės
Visgi, reforma atnešė ir tam tikrų neigiamų pokyčių. Visų pirma – gerokai sumažėjo pareigūnų skaičius, po reformos policijoje dirbo 8100 pareigūnų, kai prieš dvejus metus jų buvo 9400.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė kaip vieną iš pareigūnų skaičiaus mažėjimo priežasčių įvardino būtent atlyginimus: nors jie ir išaugo, tačiau neįvertinti pasijuto ne vienerius metus policijos sistemoje dirbantys žmonės, nes padidėjęs jų darbo užmokestis tapo beveik toks pats, kaip naujai atėjusių pareigūnų.
Sumažėjęs pareigūnų skaičius lėmė kitą problemą – prastesnę darbo kokybę. Tą pripažįsta ir E.Misiūnas.
„Pagrindinės rizikos, kurias matome – pareigūnų skaičiaus mažėjimas iš esmės nedidėjant darbo našumui. Auga darbo krūvis, didėja tikimybė nekokybiškai atlikti darbą. Kadangi pareigūnų gatvėse padaugėjo pusantro karto, reagavimas į įvykius išaugo, tačiau ne taip žymiai. Visgi, orientuojantis į greitą reagavimą, kyla rizika tyrimų kokybei“, – sakė E. Misiūnas.
Šį faktą patvirtina Generalinės prokuratūros statistika, 2016 metais prokurorai panaikino 406 policijos įstaigų priimtus sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tai sudarė 1,1 proc. visų bylų. 2017 šis skaičius išaugo iki 1325 arba 4,1 proc. visų bylų.
Dar vienas įdomus skaičius – ketvirtadaliu sumažėjęs vagysčių skaičius, o tai, anot E.Misiūno, gali rodyti ir vieną nemalonią tendenciją.
Dar vienas įdomus skaičius – ketvirtadaliu sumažėjęs vagysčių skaičius, o tai, anot E.Misiūno, gali rodyti ir vieną nemalonią tendenciją.
„Kyla klausimas, ką rodo šis skaičius – ar žmonių netikėjimą, kad pareigūnai ištirs vagystes ir dėl to į juos nebesikreipiama, ar tai labai žymus nusikalstamumo mažėjimas, kuriuo reikėtų girtis. Jei tai pirmasis atvejis, kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo“, – pažymėjo ministras E.Misiūnas.
Ministras kaip problemą įžvelgia ir tai, kad sumažėjus vagysčių skaičiui, jų ištyrimas liko stabilus.
„Kai skaičius taip sumažėja, bet ištyrimo lygis išlieka tas pats, galima kelti klausimą, ar tie tyrimai yra tokio pat efektyvumo nei buvo prieš tai. Tą riziką esame įvardinę“, – sakė E.Misiūnas.
Tuo tarpu L.Pernavas į šią situaciją siūlo žvelgti šiek tiek plačiau ir kalbant apie vagystes neapsiriboti vien policijos veikla, nes gerėjant ekonominei situacijai šalyje atitinkamai mažėja turtinių nusikaltimų.
„Puikiai suprantame, kad apskritai nusikalstamumo dinamika priklauso nuo situacijos valstybėje. Kitas dalykas, pasikeitė vertinimas ir buvo pakeltas žalos dydis. Dalis anksčiau kriminalizuotų vagysčių dabar yra administracinis nusižengimas“, – aiškino generalinis komisaras.
Nerimauja dėl regionų
Vertinant policijos reformą, buvo paklausta ir Savivaldybių asociacijos nuomonės, o, anot E.Misiūno, merai ir seniūnai pasigedo iš kaimų ir regionų dingusių policijos pareigūnų.
„Anksčiau turėjome apylinkės inspektorius, jie vaikščiodavo kaimuose, miesteliuose, buvo matomi, dabar policijos veiklos organizavimas pasikeitė. Be abejo, pareigūnai aprūpinti geromis transporto priemonėmis, prioritetas yra reagavimas į įvykį. Tai vėlgi, darbo veiklos organizavimas“, – sakė ministras.
Jo teigimu, nėra tikslinga kiekviename miestelyje turėti po apylinkės inspektorių, nes jis pakankamai dažnai sėdi be darbo. „Gal geriau greitai reaguoti į įvykį ir užtikrinti greitą ištyrimą?“ – svarstė ministras.
Jis priduria, kad statistika regionuose rodo nusikaltimų mažėjimą. Tačiau mažėja smulkių nusikalstamų veikų ištyrimas.
„Merai, seniūnai mato, kad kaimeliuose policijos nėra, mato, kad mažuose miesteliuose budėtojų dalys uždaromos. Jie norėtų, pageidautų, kad policijos pareigūnai tuose miesteliuose būtų. Visiškai juos suprantu, bet reikia suprasti ir policijos vadovus, ar tikrai efektyviausia turėti budėtojų dalį miestelyje, kur gyvena 200-300 žmonių, su trim budėtojais, apsaugos darbuotojais, kurie nedalyvauja nusikalstamų veikų tyrime ar reagavime į įvykius“, – sakė E.Misiūnas.
Profsąjunga negailėjo kritikos
R.Katinienė policijos reformai negailėjo kritikos, pareigūnų profsąjunga jau prieš kelias savaites kreipėsi į Seimo komitetus, premjerą ir vidaus reikalų ministrą, kad būtų atliktas objektyvus reformos vertinimas.
„Realiai pagerėjimo nėra, realiai problemos tos pačios, o kai kurios ir pagilėjusios, kurios buvo nustatytos prieš metus laiko“, – tikino R.Katinienė.
Ji vardina neigiamas reformos pasekmes. Nors policininkų gatvėse neva daugiau, atvykimo laikas į sunkių ir labai sunkių nusikaltimų vietas nesutrumpėjo. O ir tyrimų profesionalumas sumažėjo, nes dabar į galimą nužudymo vietą nebūtinai važiuoja tyrėjas, tą gali padaryti ir paprastas patrulis.
Kaip pavyzdį ji įvardino Klaipėdoje žuvusios manekenės atvejį, kai į įvykio vietą atvykę pareigūnai neatliko aibės pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų, dėl to mažiau galimybių išsiaiškinti, ar mergina žuvo, ar buvo nužudyta.
„Atvažiuoja nepatyrę asmenys, tuomet tyrimus atlikti yra sudėtinga. Matome, kad nepasiteisino universalus policininkas, nes tai lemia sumažėjusią kokybę atvykus į įvykius, tai suponuoja tas pats kelių eismo priežiūros saugumas, nes kelių policininkai priversti reaguoti į įvykius ir neatlieka savo tiesioginės funkcijos“, – sako profsąjungos pirmininkė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad blogėjančią situaciją rodo ir tai, kad vis dažniau girdime apie į avariją patenkančius policijos pareigūnus.
„Reagavimas skubant į įvykus, padidėjęs eismo įvykių skaičius, kur papuola policijos pareigūnai. Per tą laikotarpį išaugo tarnybos metu žuvusių ar sužalotų pareigūnų skaičius.
Stebėdami nusikalstamų veikų tyrimą matome, kad kai kurie nusikaltimai, ką įvardina patys policijos pareigūnai, yra netiriami. Tos pačios vagystės – tiesiog užregistruojama ir iškart priimamas sprendimas, jei vietoje nėra sulaikomas asmuo“, – sako R.Katinienė.
Anot jos, blogiausia yra tai, kad prieš metus atliktame reformos vertiname buvo įvardintos tos pačios grėsmės, kaip ir šiandien, tačiau situacija nesikeičia.
„Panaikinus nepilnamečių reikalų inspektorių pareigybę, matyti spraga prevencijoje, ji atitinkamai suponuoja nusikalstamų grupuočių kūrimąsi, nepilnamečių nusikalstamumo didėjimą ir tos tendencijos ryškės, jei nebus suvaldytos“, – sako R.Katinienė.
