2012-aisiais Medininkuose buvo įsteigtas Branduolinės saugumo kompetencijos centras (BSKC), kurio specialistai ruošia pareigūnus, kaip elgtis susidūrus su radioaktyviosiomis medžiagomis.
Labiausiai tikėtina, kad tokiose situacijose atsidurs VSAT, muitinės, policijos ir kiti pareigūnai, o po intensyvių mokymų jie būna perkandę branduolinės kriminalistikos pagrindus.
Šie pareigūnai žino, kaip užfiksuoti, jog vienas ar kitas krovinys radioaktyvus, o patys BSKC instruktoriai neslepia, kad įsteigti šį centrą paskatino ir dažnėjantys terorizmo išpuoliai.
„Įsivaizduokime, kad išpuolis būtų padarytas panaudojant radioaktyviąsias medžiagas ar, tuo labiau, branduolines medžiagas. Tai pasekmės ir atgarsis visuomenėje, visų pirma, būtų globalus ir, iš tikrųjų, tos pasekmės būtų nepamatuojamai didelės“, – sakė BSKC prie VSAT vedėjas Aleksėjus Livšicas.
„Nešvarioji bomba“
BSKC ekspertai branduolinio terorizmo pavojų vertina realistiškai. Jie sutinka, jog teroristai ar radioaktyvių medžiagų kontrabandininkai turi labai mažai šansų įgyti plutonio ar urano, o tuo labiau – pasigaminti branduolinį užtaisą.
Visai kitaip jie šneka apie radioaktyvias medžiagas, pavyzdžiui, izotopą cezį-137, kuris tiktų beveik jokių žinių ir daug mažiau išteklių reikalaujančio, tačiau ne ką mažiau pavojingo masinio naikinimo ginklo gamybai.
„Visų pirma, yra grėsmė, kad būtų įvykdytas teroro aktas, panaudojant „purvinąją bombą“ arba, kad būtų įvykdytas teroro aktas, išdėstant stiprų jonizuojančios spinduliuotės šaltinį kažkur, kur yra žmonių, kurie, kaip pasekmė, būtų apšvitinti“, – sakė A.Livšicas.
Teroristams pasigaminti „purvinąją bombą“ (RDD) nebūtų sudėtinga, kadangi tai paprasčiausias sprogmuo, prie kurio tvirtinama bet kokia pakankamai aktyvi radioaktyvi medžiaga, naudojama pramonėje ar medicinoje kaip, pavyzdžiui, minėtas cezis.
Tokio išpuolio baiminamasi kur kas labiau nei įprastų savižudžių džihadistų atakų. Įvykdžius tokį išpuolį bet kurioje Europos sostinėje tikriausiai kiltų panika, o nuostoliai būtų milžiniški.
„Reikėtų dezinfekuoti visą tą vietovę, kuri yra užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis. Ką tai reiškia? Gali būti, kad teks nušluoti visus pastatus nuo žemės paviršiaus, netgi nuimti žemės sluoksnį, taip pat – asmenų dekontaminavimas. Tai yra didžiulis smūgis ekonomikai, ypač – tai vietovei, jeigu tai yra turistinė vieta, sostinė, kažkoks verslo centras, tai, iš tikrųjų, tos pasekmės yra nepamatuojamos“, – sakė A.Livšicas.
Baimė – ir vakarų Europoje
Pastaraisiais metais ne kartą rimtai susirūpinta dėl branduolinio terorizmo grėsmės. Irake teroristų organizacija „Islamo valstybė“ pranešė apie 40 kilogramų urano, kurį jiems pavyko gauti Mosulo universiteto tyrimų centre, tačiau nuo to laiko neužfiksuota, jog džihadistai būtų panaudoję „nešvariąją bombą“.
Tuo tarpu Briuselyje atlikus kratą įtariamo teroristo bute paaiškėjo, kad Paryžiaus atakų organizatoriai sekė vieną iš Belgijos branduolinio centro mokslininkų, kaip įtariama, ruošdamiesi branduolinio terorizmo išpuoliui.
Neaišku, kas teroristus privertė atsisakyti tokių planų, tačiau praėjus keliems mėnesiams po jų sulaikymo Belgijos vyriausybė peržiūrėjo branduolinio saugumo planus ir paskelbė apie ketinimus išdalinti jodo tabletes visiems Belgijos gyventojams.
O Moldovoje vietos teisėsaugininkai penkerius metus petys į petį dirbo su Jungtinių Amerikos Valstijų Federaliniu tyrimų biuru (FTB), kad užkirstų kelią kontrabandininkų bandymams parduoti kilogramus urano ir cezio.
Bendromis pastangomis teisėsaugininkams pavyko sučiupti keturis kontrabandininkus, kurie, kaip įtariama, medžiagas atgabeno iš Rusijos. Vienas iš jų, Teodoras Chetrusas, anksčiau turėjo ryšių su KGB ir žūtbūt ieškojo pirkėjo iš „Islamos valstybės“, kuriam galėtų parduoti 10 kg urano, praneša „The Associated Press“.
Verta pažymėti, kad mūsų šalies Branduolinio saugumo kompetencijos centras ruošia Moldovos pasieniečius, kaip fiksuoti ir efektyviau kovoti su radioaktyvių medžiagų kontrabanda.
„Mes atnešam tam tikrą naudą ir į Lietuvą, kadangi mes esame pakankamai artimi kaimynai regione, tai labai daug priklauso nuo situacijos regione, kalbant apie Lietuvos saugumą taip pat“, – sakė A.Livšicas.
Panaudojamos net radioaktyvios pjuvenos
Operacijų Moldovoje metu pareigūnai taip pat perėmė pavojų keliančių daiktų, kurie buvo užteršti radioaktyviomis medžiagomis. BSKC specialistai aiškina, jog mūsų šalies pasieniečiai taip pat neretai fiksuoja bandymus gabenti užterštas medžiagas.
„Jeigu šnekant apie įvykius ir statistiką, mes dažniausiai susiduriame su tokiais kroviniais, kai gamybos procesų metu yra padidėjęs gamtinių jonizuojančią spinduliuotę skleidžiančių radionuklidų skaičius. Dideli srautai fiksuojami iš Baltarusijos į Klaipėdos valstybinį uostą gabenamų trąšų“, – sakė A.Livšicas.
A.Livšicas taip pat užsiminė apie atvejį, kai 2015-aisiais iš Baltarusijos bandyta įvežti užterštus medienos briketus. Tąkart vienas paskui kitą iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiavo vilkikai „Volvo“ bei „Scania”, kurių puspriekabėse gabenta mediena patikrino pasienyje įrengtų radiacijos vartų jautrumą.
„Nustatyta, kad abiejuose krovininiuose automobiliuose gabentas medienos pjuvenų briketų krovinys skleidžia 0,30 mikrosiverto (μSv), arba 30 mikrorentgenų (μR), per valandą jonizuojančios spinduliuotės foną. Leistinas fonas yra 0,2 μSv, arba 20 μR. Kontrolės metu VSAT pareigūnai identifikavo ir spinduliuotės šaltinį. Tai – cezis-137, kuris pagal ilgalaikiškumą yra laikomas vienu pavojingiausių izotopų aplinkoje“, – skelbė pasieniečiai.
Teisėsaugininkai į tokius bandymus pervežti užterštas medžiagas reaguoja jautriai, nes krovinio potencialą tapti teroristų įrankiu lemia ne tik radiacijos vartų kontrolės parodymai.
15min šaltinių teigimu, sudeginus pakankamai daug mažo aktyvumo medienos briketų, kurie būtų užteršti ceziu-137, likusius pelenus būtų galima panaudoti kaip radioaktyvią ir pavojingą atlieką, pavyzdžiui, „nešvariosios bombos“ gamybai.
Pasiektų bet kurią Europos sostinę
Branduolinio saugumo kompetencijos centro specialistai neatskleidė, kur yra išdėstyti radiacijos lygį matuojantys vartai.
Lieka neaišku, ar visa išorinė Europos Sąjungos siena apsaugota nuo bandymų gabenti radioaktyvių medžiagų kontrabandą – juk nelegalūs migrantai nesunkiai įveikia apsaugą, o sučiumpami dažniausiai jau šalies viduje.
Tačiau A.Livšicas užtikrino 15min, kad šalies viduje taip pat fiksuojama, ar nėra gabenamos radioaktyvios medžiagos. Šią funkciją atlieka civiliais automobiliais patruliuojantys teisėsaugininkai.
Masinių renginių metu naudojama mobili įranga, kurią pareigūnai sutalpina į kuprinę ir užsidėję ją įsimaišo tarp civilių.
Anot BSKC vado, patikros neišvengia ir pro vidinę ES sieną keliaujantys žmonės, kadangi šalies pareigūnams tenka atsakomybė saugoti ir kitas ES šalis.
„Juk ne paslaptis, kad jeigu kažkoks krovinys atvyksta pro išorinę sieną, sakykim, iš Baltarusijos ar Kaliningrado srities, jisai toliau greičiausiai nekliudomai gali nuvažiuoti iki bet kurios Europos sostinės“, – sakė A.Livšicas.
Kaip dingo Ignalinos AE uranas?
Nors įspūdingas radioaktyvių medžiagų kontrabandos atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas prieš daugiau nei du dešimtmečius, pareigūnams iki šiol nepavysta rasti keliasdešimt kilogramų iš Ignalinos atominės elektrinės pavogto urano.
„Iki 2002 m. buvo surasta didžioji urano oksido tablečių, buvusių pavogtoje rinklėje, dalis, apytiksliai apie 98 kg (iš 126 kg rinklėje buvusių) kuro tablečių, turinčių apie 87 kg urano. Dalis pavogtų branduolinių medžiagų vis dar nėra surasta. Surastoji branduolinių medžiagų dalis yra grąžinta ir saugoma Ignalinos AE“, – sakė Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) atstovė.
VATESI neslepia fakto, kad pareigūnai ir patys atominės elektrinės darbuotojai ilgiau nei dvejus metus nesuprato buvę apvogti. 1993-aisiais pasigedus urano niekas nė nesvarstė, jog elektrinė galėjo tapti vagišių taikiniu.
Manyta, kad 6 metrų ilgio 280 kg sverianti branduolinio kuro kasetė tiesiog buvo blogai apskaityta ir niekada nepasiekė Ignalinos.
O pareigūnai tirti nusikaltimą pradėjo tik praėjus dviems metams nuo vagystės, kai 1994-aisiais Kaune pareigūnai sulaikė tris vyrus, turėjusius apie 6 kg urano oksido tablečių.
Vėliau nedideli kiekiai urano tablečių buvo aptikti ir Vilniuje, ir Visagine, tačiau didžiąją dalį urano pavyko atgauti tik 1997-aisiais, sulaikius pagrindinį vagystės organizatorių, elektrinės apsaugos bataliono būrininką Ramūną Mačerauską.
Jis taip pat parodė pareigūnams, kur šalia Vilniaus užkasė 45 kg urano tablečių, ir paaiškino, kad 1992-ųjų rugpjūtį elektrinės apsaugininkai ir cecho darbuotojas urano kasetę išsivežė pritvirtinę prie autobuso dugno.
Imituoja teroristinius išpuolius
Anot A.Livšico, vagystė iš Ignalinos atominės elektrinės yra klasikinis atvejis.
Įsivaizduokime, kad išpuolis būtų padarytas panaudojant radioaktyviąsias medžiagas ar, tuo labiau, branduolines medžiagas.
Vagišiai manė, kad urano tabletės yra tin paklausios, todėl apvogė savo darbovietę nė neturėdami iš anksto numatyto pirkėjo. Tiesa, net pats R.Mačerauskas vėliau negalėjo nurodyti, kur užkasė visą uraną, todėl iki šiol nepavyksta rasti 29 kg urano tablečių.
VATESI užtikrino 15min, jog siekiant užkirsti kelią panašioms vagystėms reguliariai vykdomos branduolinio saugumo pratybos. 15min žiniomis, jų metu pasitelkiami ir scenarijai, kai užvaldę elektrinę teroristai sukelia rimtą radiologinį incidentą atominėje elektrinėje.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai tikrina fizinės saugos sistemos efektyvumą. Pagal imituojamus neteisėtos veikos scenarijus yra tikrinama, ar fizinės saugos sistemos techninės ir organizacinės priemonės yra pajėgios užkirsti kelią minėtoms veikoms“, – sakė VATESI atstovė.
