Ugniagesiai gelbėtojai gerai žino minutės kainą. Jose – drąsa, išradingumas ir tvirtas pasiryžimas rasti išeitį sudėtingiausiose situacijose, rašoma Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešime.
Liepos 29 d. 12.47 val. buvo gautas pranešimas, kad Varėnoje moteris nori nušokti nuo pastato stogo. Į įvykio vietą atskubėję Varėnos PGT ugniagesiai gelbėtojai pamatė ant keturių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo stogo krašto sėdinčią moterį.
Ugniagesiai gelbėtojai Žilvinas Bubėnas ir Edgaras Masilionis užlipo ant pastato stogo.
Ž.Bubėnas nedelsdamas pradėjo kalbinti ant stogo krašto jau stovinčią ir nušokti besirengiančią moterį.
Įspėtas nesiartinti, pareigūnas moterį toliau ramino, o įvertinęs, kad ši leidžiasi į derybas, kalbindamas prisiartino prie jos ir 12.58 val. sugriebęs patraukė ją nuo stogo krašto. Gelbėjimo darbų metu kitų skubiosios pagalbos tarnybų įvykio vietoje nebuvo.
Dešimt metų ugniagesiu gelbėtoju dirbantis Ž.Bubėnas yra gesinęs nemažai gaisrų, atlikęs ne vieną gelbėjimo darbą, bet toks atvejis jo praktikoje – pirmasis. Jis nesureikšmina šio įvykio ir didvyriu nesijaučia. Sako, kad nieko išskirtinio nepadarė: „Tiesiog dirbau savo darbą“. Bet tai nebuvo taip paprasta, kaip gali atrodyti iš šalies.
„Atvykus į įvykio vietą, greitai užbėgau ant stogo, ėmiau moterį kalbinti. Pradėjome šnekėtis. Ji stovėjo ant stogo krašto. Turėjau kišenėje cigarečių, šovė mintis, kad galėčiau pabandyti nukreipti jos dėmesį. Atidengiau savo veidą, kad ji matytų mano mimikas ir sakau jai: „Gal prisėsk, parūkom“.
Ji sutiko. Priėjau arčiau, padaviau jai cigarečių. Tuo pačiu įvertinau aplinką, pastebėjau, kad gelbėjimo pagalvė apačioje jau ištiesta. Čiupau moterį, atsidūrėme stogo viduryje, atitraukdamas ją nuo pavojingo krašto“, – pasakoja ugniagesys gelbėtojas.
Tuo pačiu įvertinau aplinką, pastebėjau, kad gelbėjimo pagalvė apačioje jau ištiesta.
Ž.Bubėnas kilęs iš Perlojos, ugniagesio gelbėtojo darbą dirba Varėnoje. Sako, kad labai myli šį miestą ir niekur kitur nenorėtų dirbti. Per dešimtį darbo metų teko gesinti nemažai gaisrų, bet įsimintiniausia patirtis – gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje gesinimas.
Beje, jį drąsiai galima vadinti ugniagesių gelbėtojų dinastijos tęsėju – jo senelis ir tėvas buvo ugniagesiai gelbėtojai. Ar Ž.Bubėno sūnus vienerių metukų Jonukas paseks šeimos vyrų pavyzdžiu, kol kas nežinia, bet jo tėtis labai didžiuotųsi, jei šiuo keliu pasuktų ir jo sūnus.
Rinkdamasis šią profesiją, Žilvinas puikiai žinojo, su kokiais iššūkiais jam teks susidurti, bet jų nepabūgo. „Man patinka disciplina, grafikai, aiškūs nurodymai ir taisyklės, patinka veikla, nors žinojau, kad bus sunku ir laukia daug iššūkių“, – sako ugniagesys.
Ir kasdieniniame gyvenime jam svarbu disciplina. Tai padeda planuoti darbus, juos laiku atlikti. O gyvenimo moto – pagalba žmonėms. „Nenorėk kažką gauti, kitam nieko neduodamas. Svarbiausia – padėti ir būti naudingu visuomenei“, – sako Ž.Bubėnas.
