Kaip rašoma Panevėžio apygardos prokuratūros pranešime, prieš penkerius metus du bendrininkai, įsibrovę į Pasvalio rajono Žilpamūšio kaime esančios bendrovės pirtį, pagrobę ten laikytus įvairius vertingus daiktus bei sugadinę dekoratyvines metalo duris, užpernai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Tačiau vėliau vienas iš jų pateikė apeliacinį skundą ir buvo išteisintas.
Su tuo nesutikęs Panevėžio apygardos Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valdemaras Mociškis pateikė kasacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo proceso įstatymo. Aukščiausiasis Teismas patenkino šį prokuroro skundą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Dar kartą išnagrinėjęs šią bylą Panevėžio apygardos teismas anksčiau išteisintą pasvalietį V.G., pripažino kaltu kaip nusikaltimo dėl turto pagrobimo bendrininką ir jį nuteisė.
Valstybinį kaltinimą nagrinėjant šią bylą teisme palaikiusios Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės teigimu, kaltinamasis V.G. neprisipažino ir keitė parodymus, tačiau jo kaltumą įrodyti padėjo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada. Pagal DNR pėdsakus, paliktus ant nuorūkos, buvo patvirtintas įtariamojo buvimas įvykdyto nusikaltimo vietoje.
Tokiu būdu, kai tiesioginis įrodymas buvo susietas su netiesioginiais, nusikaltimo bendrininkui nepavyko išvengti atsakomybės. Su šiais prokurorų kasacinio skundo argumentais, sutiko ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija.
