Vienas jų, L.Antanavičius, pripažintas kaltu ir dėl apgaulingo bei aplaidaus apskaitos tvarkymo. Jam teismas skyrė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, jis turės sumokėti 3012 eurų baudą.
Dviem bendrininkų grupės nariams skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, skelbia prokuratūra.
Trims nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – per metus jie turės atlyginti bent 20 proc. padarytos turtinės žalos.
Dar trims asmenims teismas skyrė kelių tūkstančių eurų baudas. Penki bendrininkų grupių nariai solidariai turės atlyginti dviejų draudimo įmonių pateiktus civilinius ieškinius iš viso beveik 23 tūkst. eurų sumai, kurie užtikrinti laikinu nuosavybės teisių į nuteistiesiems priklausantį turtą apribojimu.
Teismas nustatė, kad bendrininkų grupių nariai, siekdami apgaule kitų naudai gauti draudimo išmokas, 2013 m. klastojo eismo įvykių deklaracijas, kuriose nurodydavo žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusius eismo įvykius ir juose apgadintus automobilius, nors realiai tokių eismo įvykių nebuvo, deklaracijose nurodyti automobiliai tarpusavyje nekontaktavo, o automobilių sugadinimai buvo atsiradę ankstesnių eismo įvykių metu bei kitomis, ne klastotose deklaracijose nurodytomis, aplinkybėmis.
Nuteistieji apgaule draudimo išmokas gavo už penkis neva deklaruotuose eismo įvykiuose sugadintus automobilius.
Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras.
Bylos duomenimis, klastotose deklaracijose bendrininkai nurodydavo, kad eismo įvykiuose būdavo apgadinami įmonėms, kurioms jie vadovavo ar jose dirbo, priklausantys automobiliai, o apgaule gautos draudimo išmokos buvo pervestos į tų įmonių ar remonto įmonės sąskaitas.
Teismas konstatavo, kad L.Antanavičiaus vadovaujamai įmonei, kurios vienintelis akcininkas jis buvo, susidūrus su finansiniais sunkumais, jis kartu su kitu nuteistuoju fiktyviai įformino socialiai pažeidžiamą asmenį įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, šiam įforminimui pagamindami netikrus dokumentus. Perleidęs įmonės vadovavimą kitam asmeniui, L.Antanavičius neperdavė jam apskaitos dokumentų, o juos nuslėpė.
L.Antanavičius, taip pat būdamas kitos įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius bei būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo apskaitos registrų pildymo, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų.
Šių įmonių apskaitos dokumentų paslėpimas ar neišsaugojimas sutrukdė nustatyti įmonių turtą, įsipareigojimų dydį bei patikrinti, ar dalis minėtų automobilių buvo remontuoti po ankstesnių, nei nurodyta klastotose deklaracijose, eismo įvykių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
