iEvakavus darbuotojus ir pirkėjus, iš Vilniaus atvykę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai apžiūrėjo patalpas, tačiau sprogmenų nerado.
2014 metų gegužės 15 dieną taip pat melagingai buvo pranešta apie bombą Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pastate Durpyno gatvėje.
Tuo metu policijos pareigūnai jau buvo aptikę anoniminio skambintojo pėdsakus. Ikiteisminį tyrimą dėl melagingų pranešimų atlikęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas Vaidas Krištapaitis ne vieną valandą praleido peržiūrinėdamas vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų netoli taksomato, iš kurio kovą skambino anonimas, vaizdo įrašus. Jo atkaklumas buvo rezultatyvus – viename iš jų tyrėjas pastebėjo įtariamąjį. Paaiškėjo, kad šis vyriškis nuolat lankydavosi netoliese esančiame lošimo aparatų salone. Netrukus ten ir buvo sulaikytas N.Einoris.
Už dvi melagystes teistas anksčiau
Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės apeliacinį skundą patenkinęs teismas 31-erių metų N.Einorį pripažino kaltu, kuris ne kartą „pramogavo“ melagingai pranešdamas apie neva užminuotus ir greit sprogsiančius pastatus. Už du melagingus pranešimus jau nuteistas vyriškis dabar pripažintas kaltu dar dėl 4 anoniminių skambučių.
N.Einoris buvo nuvykęs į „Senukų“ prekybos centrą bei Valstybinę mokesčių inspekciją, kur nuoširdžiai atsiprašinėjo dėl savo poelgių. Derėdamasis dėl žalos atlyginimo, vyras net prašė jį įdarbinti, kad galėtų atlyginti nuostolius.
Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L.Šimonienės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu šis panevėžietis prisipažino ir apie kitus melagingus skambučius, tad iš viso N.Einoriui buvo pareikšti kaltinimai dėl 6 melagingų pranešimų.
Be jau minėtų dviejų atvejų, jis buvo kaltinamas pranešęs apie tariamai užminuotą prekybos centrą „Senukai“ 2012 metų rugpjūtį, o tų pačių metų gruodį – apie prekybos centro „Maxima“ būsimą susprogdinimą. Be to, N. E. buvo kaltinamas 2013 metų balandį ir lapkritį melagingai pranešęs apie Panevėžio apskrities VMI pastato užminavimą.
Vykstant šios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme kaltinamajam pavyko dėl šių keturių melagingų skambučių išsiginti.
Tačiau Panevėžio apygardos teismas įvertino apeliacinį skundą parašiusios prokurorės įrodytas aplinkybes. Pavyzdžiui, kad N.Einoris ikiteisminio tyrimo metu net po kelis kartus buvo nuvykęs į „Senukų“ prekybos centrą bei Valstybinę mokesčių inspekciją, kur nuoširdžiai atsiprašinėjo dėl savo poelgių. Derėdamasis dėl žalos atlyginimo dydžio (dar nesant apskaičiuotai žalai ir pateiktiems civiliniams ieškiniams) N.Einoris net prašė jį įdarbinti, kad galėtų atlyginti žalą.
Žala tarnyboms – tik 855 eurai
Panevėžio apygardos teismas, rugsėjo 28 dieną baigęs nagrinėti prokurorės apeliacinį skundą, pripažino N.Einorį kaltu dėl dar 4 melagingų pranešimų ir skyrė jam laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant jį tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje. Melagis taip pat turės atlyginti specialiųjų tarnybų ir avarinių tarnybų patirtą 855 eurų žalą važiuojant į minėtus melagingus pranešimus.
Tai, kad pavyko nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn melagingai apie užminuotus pastatus pranešusį vyriškį, džiaugiasi ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas. Jo teigimu, melagingi pranešimai apie netikrą pavojų pirmiausia kenkia žmonėms, kuriems tuo metu iš tikrųjų reikia padėti, nes pagalbos tarnybos, išvykdamos ir budėdamos tariamos nelaimės vietoje, negali būti pasitelkiamos reaguoti į tikrus įvykius, taip pat patiria nemažas išlaidas.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už melagingą pranešimą ar paskleistą žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu (LR BK 285 str. 2d.), rašoma Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistės Panevėžyje Rasos Stundžienės penktadienį paviešintame pranešime.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos. Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį leidžiama per tris mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Aukščiausiajam teismui.
