Nuteistas Kauno rajono valdininkas: teigė, kad nukentėjusysis pats „užsirovė“ ant peilio

Kaip pranešimu spaudai informuoja Kauno apylinkės teismas, S.Lemziakovas nuteistas už tai, kad 2019 metų gegužės 14 dieną, laikotarpiu nuo 8.45 iki 9.01 valandos, viešoje vietoje, važiuojamojo kelio pagreitėjimo juostoje, esančioje Raudondvario plente Kaune, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, kilusio konflikto su 1992 metais gimusiu nukentėjusiuoju (dėl jo vairavimo) metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė į kairės kojos šlaunį.

Po to jis parvertė nukentėjusį ant automobilio variklio dangčio (įlenkė jį, tokiu būdu sugadindamas svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiam 371,30 eurų turtinę žalą), viena ranka spaudė nukentėjusio kaklą, o kita ranka bandė suduoti, sakydamas „paleisk užmušiu“.

Tokiais savo veiksmais S.Lemziakovas demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiam dėl kairės šlaunies durtinės-pjautinės žaizdos padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tai įvyko darbo metu. S.Lemziakovas vairavo Kauno rajono savivaldybės administracijai priklausantį automobilį „Opel Mokka X“.

Po įvykio savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas teigė, kad S.Lemziakovas bus nušalintas nuo pareigų, tačiau ir šiandien, praėjus beveik trims metams, savivaldybės kontaktuose jis toliau minimas kaip Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

„Sergejus Lemziakovas tvirtino skųsiąs nutartį aukštesnei teismo institucijai. Tada savivaldybė ir priims sprendimą“, – po priimto apkaltinamojo teismo sprendimo 15min teigė E.Mališauskas.

Kaltės nepripažino

Teisminio nagrinėjimo metu S.Lemziakovas savo kaltės nepripažino, teismui paaiškino, kad visi jo veiksmai buvo padaryti būtinosios ginties atžvilgiu. Ir iškart po įvykio jis teigė parašęs pareiškimą dėl grasinimo valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą.

Jis pripažino padaręs sužalojimą, tačiau aiškino, kad tai buvo netyčia – būtinoji gintis. Padarė išvadą, kad pats nukentėjusysis „užsirovė“ ant peilio. Kaip anksčiau yra sakęs valdininkas, jis tik tramdė kelių erelį.

„Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad konfliktas kilo nukentėjusiam su ranka parodžius įžeidžiančio pobūdžio gestą dėl kaltinamajam nepatikusio nukentėjusiojo vairavimo kelyje“, – nustatė teismas.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios buvo vienodi, nuoseklūs ir netikėti jais teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, jie buvo patvirtinti specialisto išvadomis.

Teismo manymu, S.Lemziakovo pateikta versija, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo – neparemta jokiais įrodymais ir prieštarauja jiems.

„Akivaizdu, jog kaltinamajam negrėsė joks pavojus, ryte, judrioje gatvėje, pats pikas, žmonės važiuoja į darbą. Byloje nustatyta, kad viešoje vietoje, judrioje gatvėje kaltinamojo iniciatyva, nesant policijos pareigūnu, rodė ženklus nukentėjusiajam stoti, kad nurodytų neva padarytus pažeidimus, nukentėjusiajam sustojus, nurodė pažeidimo pobūdį, vairavimo manierą, aiškinosi santykius su nukentėjusiuoju“, – atkreipė dėmesį teismas.

Teismas padarė išvadą, kad tokie kaltinamojo veiksmai ne tik padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sužalojimą, bet ir sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė viešąją tvarką.

Pavojus negrėsė

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad S.Lemziakovas įvykio metu nebuvo sužalotas, pavojus jo gyvybei negrėsė, pagalbos pravažiuojančių žmonių neprašė, todėl gintis nuo nukentėjusiojo peiliu nebuvo būtinybės.

Anot teismo, S.Lemziakovas pasirinko šio įvykio metu neteisėtą konflikto sprendimo būdą.

Apie įvykusį žodinį ir fizinį konfliktą patvirtino liudytojai. Jie matė, kaip S.Lemziakovas buvo paguldęs nukentėjusį ant mašinos kapoto, matė ir girdėjo, kaip nukentėjęs prašėsi pagalbos.

Jie rėkė, kad jis baigtų muštis, rėkė, kad jam perpjauta koja, nukentėjusį matė nukritusį ant žemės, tačiau matė ir kaltinamąjį, kuris vienu momentu nukentėjusį paėmęs už juosmens nutempė nuo važiuojamosios kelio dalies ir ramiai stovėjo prie pat automobilio ir žiūrėjo nieko nedarydamas.

Nukentėjusio ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

„Tokie kaltinamojo veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi peržengia būtinosios ginties ribas“, – konstatavo teismas.

Nepripažino žalos

Nors S.Lemziakovas pripažino, kad nutempė nukentėjusįjį nuo kelio, norėdamas, jog šis nenukentėtų nuo autoįvykio, teigė, kad tyčia guldyti nukentėjusįjį ant jo automobilio kapoto nenorėjo ir tokio tikslo sugadinti svetimą turtą neturėjo. Dėl šių priežasčių kaltinamasis nepripažino civilinio ieškinio ir nesutiko mokėti.

Tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad S.Lemziakovas sugadino svetimą turtą.

Skiriant bausmę S.Lemziakovui, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visuomenės rimtis bei tvarka, sugadintas svetimas turtas.

S.Lemziakovo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau jis nebuvo teistas, administracinių galiojančių nuobaudų neturi, dirba.

„Kaltinamasis, būdamas Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėju, nepaisė visuotinai priimtų teisės normų, elgesio taisyklių, vadovavosi principiniu, neadekvačiu elgesiu. Konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės apribojimą su įpareigojimais bei baudžiamojo poveikio priemonę“, – motyvavo teismas.

S.Lemziakovui skirta galutinė subendrinta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 4 mėnesius išklausyti elgesio pataisos programos kursus ir per 1 mėnesį atlyginti turtinę žalą.

Taip pat skirta 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš S.Lemziakovo nukentėjusiajam priteista 100 Eur turtinė ir 5000 Eur neturtinė žala.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.