Pasvalio rajono apylinkės teismas, įvertinęs Pasvalio rajono komisariato pareigūnų surinktus įrodymus, pripažino, kad M.G., su vadinamųjų hakerių informacinės programos pagalba, gavo kelių tūkstančių slapyvardžių, elektroninio pašto adresų ir slaptažodžių sąrašą, kuriais pasinaudodavo įsibrauti į svetimų asmenų socialinio tinklo ar kompiuterinės pokalbių programos paskyras.
Perėmęs adresatų duomenis, jų draugams išsiųsdavo žinutes su prašymu paskolinti šimtą, pusantro ar du šimtus litų. Nukentėjusieji paprastai pervesdavo prašomą sumą, o įsilaužėlio pakeistas slaptažodis tikrajam socialinių tinklų paskyros savininkui nebeleisdavo prisijungti ir pamatyti apgavystės. Sukčiautojas gautus pinigus išsigrynindavo per bendraamžių sąskaitas.
„Gavus netikėtą prašymą iš draugo, su kuriuo bendraujama socialiniuose tinkluose, pervesti pinigų į kito asmens sąskaitą, siūlyčiau pirma jam paskambinti ir paklausti, ar tai išties jo prašymas. Šio visą šalį aprėpusio tyrimo, atskleidusio pusšimtį nusikalstamų veikų, metu, mums su tyrėjais teko įsitikinti, kad kaltinamajam sėkmingai pavykdavo pasinaudoti žmonių patiklumu“, – teigia šių nusikaltimų tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.
Lietuvos Respublikos prokuratūros duomenimis, baudžiamasis kodeksas tam, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, numato baudą arba laisvės atėmimu iki ketverių metų; už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis ir už svetimo turto įgijimą apgaule –iki trejų metų.