Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Nuteistas taksi bendrovės direktorius (atnaujinta: Aukščiausiasis Teismas 2013 m. perrašė nuosprendį)

2011 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje A.S. ir UAB „Kabrioletas“ buvo kaltinami pagal LR BK 202 str. 1 d. – „Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla" ir LR BK 222 str. 1 d. – „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“. Tačiau 2013 m. vasario 12 d. Aukščiausiasis Teismas bendrovės vadovą dėl vieno iš kaltinimų (neteisėtos veiklos) išteisino.
Taksi
Taksi / Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.

Juridinis asmuo UAB „Kabrioletas“ ir A.S. nuteisti už tai, kad UAB „Kabrioletas“, atstovaujama A. S., kuris būdamas šios bendrovės direktoriumi, neteisėtu būdu organizavo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, t. y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, kuri visiškai atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, su išnuomotais automobiliais, neatitinkančiais taksi automobiliams nustatytų reikalavimų, vykdė nuolatinę tęstinę keleivių vežimo veiklą už atlygį.

Jis taip pat nuteistas už tai, kad A. S., būdamas UAB „Kabrioletas“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia organizavo apgaulingą UAB „Kabrioletas“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, rašoma  Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo atstovų išplatintame pranešime.

Nuteistieji UAB „Kabrioletas“ ir A. S. dėl jiems pareikštų kaltinimų kaltais neprisipažino. A. S. paaiškino, kad automobiliai neturėjo licenzijos verstis šia veikla, transporto priemonės neturėjo atitinkamų reikalavimų nustatyto atpažinimo ženklo, vairuotojai nebuvo išlaikę egzaminų, leidžiančių vežioti keleivius, automobiliams kas pusmetį nebuvo atliekama techninė apžiūra.

Tačiau manė, jog šie reikalavimai yra būtini tik automobiliams, kurie vykdo taksi paslaugas, kai tuo tarpu bendrovėje pagal nuomos sutartį dirbantys vairuotojai keleivius vežioja savo asmeniniu transportu, kuriems šie reikalavimai yra neprivalomi. Nuteistieji taip pat teigė, jog buhalterinę apskaitą organizavo tinkamai, nes prieš vykdami į darbą pagal nuomos sutartį dirbę vairuotojai gaudavo pinigų priėmimo kvitų blankus. Be to, už suteiktas paslaugas vairuotojai kiekvienam klientui, gavus užmokestį, privalėjo išrašyti pinigų priėmimo kvitus. Pagal bendrovėje nustatytą tvarką uždirbti pinigai pasibaigus mėnesiui buvo įnešami į bendrovės kasą ir pajamuojami. Vykdant šią veiklą, pasitaikydavo atvejų, kai klientai, nelaukdami kol bus užpildytas pinigų priėmimo kvitas, jo atsisako ir išlipa iš transporto priemonės, todėl tokiais atvejais nėra galimybės gautus pinigus užfiksuoti pinigų priėmimo kvitu.

Nors nuteistieji A. S. ir UAB „Kabrioletas“ kaltais neprisipažino, tačiau abiejų kaltinamųjų kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo išvados duomenimis bei rašytine bylos medžiaga. Padaryti nusikaltimai priskiriami prie tyčinių apysunkių nusikaltimų.

Teismas A. S. pripažino kaltu ir paskyrė galutinę 100 MGL, t. y. 13 000 Lt dydžio baudą. Juridinį asmenį – UAB „Kabrioletas“ taip pat pripažino kaltu ir paskyrė galutinę 170 MGL, t. y. 22 100 Lt dydžio baudą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Papildyta 2013 m. Ši byla buvo nagrinėjama ir apeliacine tvarka, tačiau taksi ir automobilių nuomos verslo atstovai iš pradžių nieko nepasiekė. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi atmestas nuteistojo A.S. apeliacinis skundas, o skundo dalis, kuria prašoma nuteistojo juridinio asmens UAB „Kabrioletas“ atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, palikta nenagrinėta.

Taksi bendrovė, būdama legalus ūkio subjektas ir turėdama legalų pagrindą verstis keleivių vežimo taksi automobiliais veikla, nesilaikė reikalavimų, keliamų tokiai veiklai – dalis automobilių nebuvo įrengti kaip taksi ir tai buvo maskuojama iš esmės apsimestine automobilio nuomos su vairuotoju veikla. Tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip iš esmės nelegali ekonominė veikla.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2013 m. šioje taksistų byloje padarė esminių pakeitimų. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko, Vytauto Greičiaus, Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Viktoro Aiduko, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A.S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį (UAB „Kabrioletas“ direktorius, taksi paslaugas teikė versliškai – esą neteisėtu būdu organizavo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais, t. y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu) 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (direktorius tyčia organizavo apgaulingą UAB „Kabrioletas“ buhalterinės apskaitos tvarkymą,) 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Beje, šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir juridinis asmuo UAB „Kabrioletas“, tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka negalėjo būti skundžiamasi, mat apeliacija apskritai buvo palikta nenagrinėta.

Aukščiausiasis Teismas 2013 m. nutarė pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartį.

Nutarta panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl A.S. ir UAB „Kabrioletas“ nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (dėl nelegalios taksi veiklos) ir šią bylos dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aukščiausiojo Teismo verdikto logika tokia: „Byloje nustatyti faktai iš esmės reiškia, kad bendrovė, būdama legalus ūkio subjektas ir turėdama legalų pagrindą verstis keleivių vežimo taksi automobiliais veikla (turi licenciją), nesilaikė reikalavimų, keliamų tokiai veiklai – dalis automobilių nebuvo įrengti kaip taksi ir tai buvo maskuojama iš esmės apsimestine automobilio nuomos su vairuotoju veikla. Tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip iš esmės nelegali ekonominė veikla, todėl neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.“

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis LAT paliko nepakeistas.

Po to, kai kaltinamieji liko nuteisti tik pagal BK 222 straipsnį, teko panaikinti ir ankstesnių sprendimų dalis dėl galutinių subendrintų bausmių paskyrimo direktoriui A.S. ir jo vadovaujamai bendrovei.

LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos