Prieš nuosprendį nuteistasis spėjo atlyginti 14 nukentėjusiųjų padarytą turtinę žalą, dar tūkstantį neturtinės žalos jam priteista sumokėti kitai nukentėjusiajai.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai nustatė, kad 2012 metų vasarą keliolika gyventojų, sumanę pailsėti pajūryje ir radę butų nuomos pasiūlymus internete, apsišaukėliui pervedė kelių šimtų litų mokestį už dvi ar daugiau parų. Tačiau sulaukę pranešimo apie Palangoje rezervuotus apartamentus, poilsiautojai jų taip ir neišvysdavo. Netrukus paaiškėjo, kad skelbimai apie kurorte išnuomojamus moderniai įrengtus dviejų ar trijų kambarių butus, buvo apgaulingi.
Panašiai apgautas buvo ir automobilių pirkėjas, patikėjęs melagingu skelbimu apie parduodamą 2006 metų laidos automobilį „VW Passat“. Iš Vokietijos gabenamą 5500 eurų (19 tūkst. Lt) vertės automobilį po kelių dienų buvo pažadėta pristatyti pirkėjui į Šiaulius ir paprašyta sumokėti 200 eurų (690 Lt) avanso.
Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusios Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės teigimu, byloje surinkti duomenys padėjo nubausti sukčiautoją, į kurio mokėjimo kortelę buvo pervedami bendrininkų apgautų dviejų dešimčių nukentėjusiųjų pinigai, įvardijami kaip avansas už buto nuomą ar automobilio pardavimą.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numato tokias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
