Pirmosios instancijos teismas D.Gineikaitę šių metų liepą pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo siekiant nuslėpti girtumą ir skyrė jai 20,7 tūkst. eurų baudą. Jai taip pat dvejus metus uždrausta būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.
Buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, jo tuometinis pavaduotojas Kastytis Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus.
Gydytojas Artūras Šulnius nubaustas 6,4 tūkst. eurų, o slaugytoja Salomėja Skersienė – 3,7 tūkst. eurų bauda.
Skirtas bausmes apskundė visi nuteistieji, prokuratūra nuosprendžio neskundė.
Nuteistieji teigia, jog buvo skirtos neadekvačios bausmės, nėra patenkinti vykusiu teismo procesu.
Visi jie prašo, kad byla jiems būtų nutraukta arba jie išteisinti.
S.Skersienė ir A.Šulnius teigia, kad už analogiškus nusikaltimus jau buvo nubausti administracine tvarka, todėl neturėtų būti antrą kartą teisiami už tą patį nusikaltimą.
D.Gineikaitė prašo ją išteisinti arba sumažinti paskirtą baudą ir sušvelninti baudžiamojo poveikio priemonę, nes laiko ją per griežta.
G.Abeciūnas ir K.Grigonis neigia davę kokius nors neteisėtus nurodymus, K.Grigonis taip pat nesutinka, kad jo veiksmai padarė kokią nors žalą valstybei.
Nuteistųjų advokatai taip pat teismui pateikė prašymus išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo pradėti operatyviniai veiksmai, patekę į šią bylą.
Prokuroras Darius Stankevičius teigė, kad informacija apie bylas, dėl kurių buvo pradėti šie veiksmai, yra slapta, be to, teigė, kad šie veiksmai buvo sankcionuoti teismo.
„Aš manau, kad tikrai turiu teisę sužinoti, kokiu pagrindu manęs klausomasi“, – šiuos argumentus replikavo D.Gineikaitė.
Teismas byloje padarė pertrauką ir šiuos klausimus spręs iki kito posėdžio gruodžio 20 dieną.
Istorijos pradžia
D.Gineikaitė buvo nuteista už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį padarė avariją ir savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.
Bylos duomenimis, D.Gineikaitė sukurstė G.Abeciūną ir jo pavaduotoją K.Grigonį piktnaudžiauti – suklastoti jos kraujo mėginį, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.
D.Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas A.Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, kuris nurodė slaugytojai S.Skersienei paimti antrą D.Gineikaitės kraujo mėginį kitą dieną, o ši juos sukeitė.
A.Šulnius pripažįsta paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o ši sako pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta visiškai.
Tuometinė NŽT direktorė 2015 metų gruodį būdama neblaivi padarė avariją – alkotesteriu jai buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti.
