Viešai vykstantis didžiosios pedofilijos bylos nagrinėjimas kelia į viešumą pikantiškas šios rezonansinės istorijos aplinkybes.
Ketvirtadienį posėdžio metu Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo pagarsinta savotiška oficiali velionio Andriaus Ūso (gim. 1974 m.) išpažintis: ką vyras buvo priverstas atvirai papasakoti policijai ir prokurorams apie santykius su Laimute Stankūnaite (gim. 1986 m.), kai jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl mažametės tvirkinimo.
15min.lt pateikia įdomesnes ištraukas iš teisme paviešintų A.Ūso apklausų protokolų.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė |
„2006 m. rugsėjį susipažinau su Laimute Stankūnaite, kai ji kreipėsi dėl savo vaiko atėmimo reikalų. Mūsų santykiai buvo grynai darbiniai. Mano pačio šeimoje tuo metu santykiai buvo pašliję dėl mano ir žmonos charakterių nesutapimų, dėl mano užimtumo.
Bendraudamas su Stankūnaite įsitikinau, kad ji yra padori, tvarkinga, graži moteris, todėl ji man pradėjo patikti kaip moteris.
Aš pradėjau rodyti jai daugiau dėmesio: dovanoti gėlių, saldainių, dažniau bendrauti. Stankūnaitė man ilgą laiką tuo pačiu neatsakė. Ji manyje matė daugiau padėjėją atgauti jos vaiką nei vyrą. Ji tikrai nebuvo palaida moteris.
O mergaitė į mane žiūrėjo gan atšiauriai. Vadino dėde, o kartais dėde Andriumi.
Aš tikrai siekiau Stankūnaitės, kaip moters, tačiau tarp mūsų jokių intymių santykių nebuvo, nes ji man neatsakė tuo pačiu.
2006 m. gruodžio mėnesį aš iš BRC centro Vilniuje pirkau automobilį „Mercedes-Benz“, įmokas mokėjau „Hanza lizingui“.
Tą automobilį daviau naudotis Stankūnaitei. Ji tuo metu tuo automobiliu galėjo naudotis pastoviai. Tačiau 2007 m. kovo mėnesį ji su tuo automobiliu padarė eismo įvykį. Po to ta mašina iš karto buvo grąžinta.
Nuo 2007 m. pradžios Stankūnaitė pradėjo teikti valymo paslaugas. Tuo jai pasiūliau užsiimti aš, nes turėjau tam tikros verslo praktikos. Valymas yra gana geras privačiam verslui pradėti, nes nereikia didelio kapitalo. Reikia turėti tik valymo įrangą.
Aš tada nupirkau vieną valymo įrangos komplektą, kuriuo leidau naudotis Stankūnaitei. Tiesiog norėjau padėti Stankūnaitei atsistoti ant kojų.
Ji man dalį uždirbtų pinigų atiduodavo kaip kompensaciją už valymo įrangą ir automobilį (A.Ūsas taip pat minėjo, kad po mersedeso avarijos leido jai naudotis automobiliu „Ford Focus“, kuris irgi puikiai tiko valymo įrangos vežiojimui – aut. past.).
Aš tikrai siekiau Stankūnaitės, kaip moters, tačiau tarp mūsų jokių intymių santykių nebuvo, nes ji man neatsakė tuo pačiu.
Po kurio laiko, susipažinęs su dabartine savo žmona, nustojau domėtis Stankūnaite.“
