Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Aida Japertienė teismo posėdžio metu sakė, kad jokios bylos aplinkybės nuo jos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme nepasikeitė.
„Todėl aš siūlau bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje“, – sakė ji.
„Mes sutinkame“, – teigė posėdyje dalyvavęs šioje byloje nuteistas Rusijos pilietis Sergejus Moisejenka.
Šiaulių apygardos teismas S.Moisejenkai skyrė 10,5 metų laisvės atėmimo bausmę, jis nuteistas už šnipinėjimą, neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų.
Pirmos instancijos teismas jį nuteisė kartu su buvusiu Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės karininku, kapitonu Sergejumi Pušinu.
Šiaulių apygardos teismas S.Moisejenkai skyrė 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jis nuteistas už šnipinėjimą, neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų.
S.Pušinui dėl šnipinėjimo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Abu jie apskundė Šiaulių teismo nuosprendį.
S.Pušinas prašo sušvelninti bausmę iki trejų metų, o S.Moisejenka prašo jį išteisinti, nes sako nepadaręs nusikaltimo požymių turinčios veikos. Jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, rusas prašo bent sušvelninti bausmę.
Paskelbto nuosprendžio Generalinė prokuratūra neskundė. Skundo nerašė ir trečias nuteistasis Ainas Kazlauskas. Jam skirta lygtinė dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą disponavimą sprogmenimis ir šaudmenimis.
Šiaulių apygardos teismas nuosprendį šioje byloje paskelbė 2017 vasarį.
Anot teismo, S.Pušinas S.Moisejenkai surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, karines operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.
Rusijos žvalgybai perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Lietuvos karinei žvalgybai surinkus informacijos, kad S.Pušiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S.Pušinas rinko ir per S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Bylos duomenimis, S.Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pušiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti.
S.Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pušinui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigų joms įsigyti.
Bylos duomenimis, S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pušinui mokėjo nuo 500 iki 1 000 eurų.
Asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos konspiracijos, teigia prokuratūra.
Už šnipinėjimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.
