„Tyrimo metu išaiškinta, kad statybų bendrovė remontavo ir statė namus Klaipėdoje ir jos rajone, o Nidoje renovavo keletą gyvenamųjų namų. Statybos darbus atliko kelias brigadas sudarę 44 darbuotojai. Su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse buvo nustatytas ir kas mėnesį jiems mokamas minimalus darbo užmokestis ir priedas už darbus lauke. Bendra darbuotojo atlyginimo suma siekė apie 450 eurų“, – pranešime žiniasklaidai rašo FNTT.
Tačiau kita dalis darbo užmokesčio, anot tarnybos, priklausomai nuo atliktų darbų kiekio ir sudėtingumo, statybininkams buvo mokama neoficialiai.
Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad tuometinis statybų bendrovės direktorius turėjo užrašus, kuriuose fiksuodavo kiekvieno darbuotojo atliktus darbus ir individualiai skaičiuodavo priklausantį neoficialų atlyginimą, kuris buvo mokamas kiekvienam ir galėjo siekti nuo 250 iki 400 eurų.
„Bendrovės direktorius neoficialius atlyginimus mokėjo grynaisiais pinigais, su darbuotojais atsiskaitydamas statybų aikštelėse. Paskaičiuota, kad, per vienus metus apgaulingai tvarkant statybų bendrovės buhalteriją ir neteisingai teikiant duomenis mokesčių administratoriui, buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 52 tūkstančiai eurų mokesčių ir įmokų. Tyrimo metu statybos bendrovė atlygino valstybės biudžetui padarytą piniginę žalą“, – teigia FNTT.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir direktorių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
