Kaip 15min sakė sprendimą priėmusi teisėja Vaida Railienė, P.Keinys pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo, jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
„Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus byloje, priėmė nuosprendį. Teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, vaizdo įrašu, iš dalies kaltinamojo pusės paaiškinimais“, – sakė teisėja.
V.Railienė apribojo skyriaus vedėjui laisvę 4 mėnesiams, P.Keinys įpareigotas nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Teismas priimdamas nuosprendį pažymėjo, kad vadovaujančias pareigas užimančiam valdininkui taikomi griežtesni elgesio reikalavimai.
Tiesa, nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, jį nuteistasis galės apskųsti per 20 dienų.
Kaip rašoma D.Miklovo 15min pateiktame teismo nuosprendyje, savivaldybės viešosios tvarkos patalpose P.Keinys smurtavo prieš verslininką.
„Suko, spaudė nukentėjusiojo ranką, ko pasekoje buvo sulaužytas D.Miklovo telefonas ir sužaloti dešinės plaštakos pirštai. Dėl šių P.Keinio veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata“, – rašoma nuosprendyje.
Su pačiu Viešosios tvarkos skyriaus vedėju susisiekti nepavyko, jo mobilusis telefonas buvo išjungtas. Tačiau kol kas P.Keinys ir toliau užims vadovaujančias pareigas Palangos savivaldybėje.
„Nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje yra neįsiteisėjęs. Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Kol nėra įsiteisėjęs nuosprendis, jokie sprendimai dėl tolimesnės valstybės tarnautojo karjeros negali būti priimami“, – sako Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas.
Džiaugiasi triumfavusiu teisingumu
Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas D.Miklovas sakė, kad priimtu sprendimu džiaugiasi.
"Manau, kad teismas priėmė gana svarbų ir teisingą sprendimą. Kelias surasti tiesą ir būti tame žaidime nėra lengvas pareikalavo jėgų man ir mano šeimai. Džiaugiuosi objektyviu teismo sprendimu mano atžvilgiu, pradedu tikėti teisingumu. Dėkoju R.Noreikos advokatų kontorai už nuoširdų darbą ir palaikymą", – 15min kalbėjo verslininkas.
Anot jo, incidentas savivaldybėje prasidėjo, kai D.Miklovas atėjo norėdamas pateikti prašymą susipažinti su byla dėl administracinės atsakomybės.
„Aiškinausi, kur man pateikti prašymą, kad galėčiau susipažinti su ta byla. Viešosios tvarkos skyrius nežinojo, kur tokie prašymai yra pateikiami, jie mane pradėjo siuntinėti iš vienos vietos į kitą. Tame incidente dalyvavo pavaduotoja, kiti pavaldiniai, išėjo Petras Keinys, jis pradėjo plūstis“, – prisiminė jis.
Kaip aiškino D.Miklovas, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo smurtas jam pridarė psichologinės žalos, taip pat sutrikdė jo vadovaujamos įmonės veiklą ir asmeninį gyvenimą.
„Džiaugiuosi, kad kažkas vyksta, kad vaduojamės nuo sovietinio mąstymo. Labai džiaugiuosi“, – tikino verslininkas.
Jis pridūrė, kad nėra patenkintas tik dėl žalos atlyginimo, teismas priteisė 300 eurų neturtinės žalos, taip pat 300 eurų bylinėjimosi išlaidų. Verslininkas savo patirtą neturtinę žalą buvo įvertinęs 10 tūkst. eurų.
Pats P.Keinys iškart po įvykio laikraščiui „Vakarinė Palanga“ aiškino, kad pats buvo užpultas.
„Esu ne vieną dešimtmetį dirbęs policijoje, žinau nusikalsti linkusių asmenų mąstymą: puolimas – geriausia gynyba. Viskas buvo visiškai ne taip, kaip bando įrodyti D.Miklovas. Mano žodžius gali paliudyti incidentą matę specialistai, turime ir filmuotos medžiagos.
Be to, po ketvirtadienio incidento aš tapau nedarbingu. Jokio telefono aš nelaužiau ir nebandžiau atimti. Tiesiog paprašiau, kad liautųsi filmuoti. Ne aš, o pats D. Miklovas sudavė man du smūgius ranka, kurioje laikė įrenginį. Matyt, dėl to telefonas ir sulūžo. Laimė, susilaikiau ir jam neatsakiau tuo pačiu“, – apie įvykį kalbėjo P. Keinys.
Spalvinga asmenybė
Ne vieną dešimtmetį policijoje dirbęs P.Keinys savo karjerą baigė gėdingai – 2004 metais jis buvo atleistas iš Šiaulių miesto 2-ojo policijos komisariato komisaro pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.
Kaip dar 2013 m. skelbė portalas tv3.lt, pareigūnu dirbęs P.Keinys nusprendė užsiimti skolų išmušinėjimu, pažįstamo armėno prašymu jis nuvyko pas šiaulietę kirpėją ir jai grasindamas reikalavo 8 tūkst. litų.
Vėliau sekė tarnybinis patikrinimas, o dar vėliau įvyko stebuklas – visa tyrimo medžiaga paslaptingai dingo, o pats P.Keinys buvo paaukštintas į komisaro pareigas.
Jau tapęs komisaru P.Keinys toliau užsiėmė žmonių terorizavimu. Kai visi P.Keinio „žygdarbiai“ išlindo į viešumą, tuometinis generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius parašu patvirtino sprendimą atleisti jį iš pareigų.
2005 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažino, kad komisaras atleistas teisėtai.
Tiesa, ekskomisaras nepasidavė, iš valstybės jis bandė prisiteisti 412 tūkst. litų neturtinės žalos bei sugrįžti į tarnybą. Tačiau 2009 m. Vilniaus apygardos administracinis teismas ieškinį atmetė.
2012 m. P.Keinys tapo naujai įkurto Viešosios tvarkos skyriaus vedėju, šias pareigas užima iki šiol.
