Panevėžio „Ekrano įrengimų“ bendrovės direktorius – 47 metų panevėžietis Sigitas Krivičius už jam patikėto didelės vertės turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitą pripažintas kaltu ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jam priteista atlyginti bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareikštą 62 tūkstančių 698 litų civilinį ieškinį – tokį nuosprendį paskelbė Panevėžio apygardos teismas.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų perduotoje ir dvejus metus teisme nagrinėtoje nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai baudžiamojoje byloje „Ekrano įrengimų“ bendrovės buvęs direktorius S.Krivičius buvo kaltinamas didelės vertės turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu – vadovo nurodymu pasisavintos statybinės medžiagos įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai įrašomos kaip panaudotos įmonės reikmėms, t. y. remontuojant, renovuojant arba statant įvairius objektus.
Teismas, patvirtinęs prokurorų kaltinimus, pripažino S.Krivičių kaltu pasisavinus jo žinioje buvusį jam svetimą uždarosios akcinės bendrovės „Ekrano įrengimai“ didelės, t.y. viršijančios 250 minimalių gyvenimo lygių – 52 tūkstančių 384 litų vertės turtą – statybines medžiagas ir prekes, priklausiusias šiai uždarajai akcinei bendrovei.
Nors kaltinamasis 229 litų vertės pasisavinto turto – užtvarą nuo paukščių savanoriškai grąžino bendrovės bankroto administratoriui, tačiau nežymios dalies turto atlyginimo palyginus su padaryto nusikaltimo žala teismas nepripažino lengvinančia aplinkybe.
Dėl tyčia apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos, kaip nurodyta specialisto, tyrusio įmonės veiklą, išvadoje, iš dalies nebuvo galima nustatyti 2007–2008 metų UAB „Ekrano įrengimai“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė teigia, kad „Ekrano įrengimų“ vadovas turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus disponuoti vadovaujamos bendrovės turtu, tačiau šias pareigas panaudojo siekdamas nusikalstamu būdu pasipelnyti. Tyčinis įmonės turto pasisavinimas ir jos darbininkų panaudojimas asmeniniais tikslais buvo maskuojamas kitais nusikalstamais veiksmais – apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Šioje byloje buvo atskleisti du tyčiniai nusikaltimai, tarp jų ir sunkus savanaudiškas nusikaltimas pasisavinant didelės vertės svetimą turtą.
Pasak skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės, byloje buvo nustatyta, kad tuo metu, kai buvo grobstomas įmonės turtas, direktorius statė savo nuosavą gyvenamąjį namą. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad teisiamojo kaltumo įrodymui visiškai pakanka įmonės turto pasisavinimo faktų. Kur ir kam kaltininkas tas pasisavintas statybines medžiagas panaudojo – savo namo statybai, išdalindamas darbininkams ar išmainydamas jas į kitas vertybes – tokie bylos duomenys yra perteklinė informacija.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos pareigūnai, tyrimui vadovavo, jį organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai, pažymima Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios specialistės komunikacijai Vidos Bielskytės antradienį paviešintame pranešime.
