Pasak Šiaulių teismo, teisiamasis posėdis vyko nuotoliniu būdu naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM. Išspręsti proceso dalyvių prašymai.
Įvykusiame teisiamajame posėdyje R.M.Račkausko gynėjas teismui pareiškė, kad yra susipažinęs su papildoma medžiaga – Kriminalinės žvalgybos atliktų konkrečių veiksmų metu gautais duomenis, kuriuos ankstesniame teismo posėdyje pateikė valstybės kaltintoja.
Advokatas pabrėžė, kad pateikta medžiaga, anot jo, nesanti išsami ir lieka neaišku, kada buvo teismo sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos veiksmai, kada pradėtas sekti jo ginamasis. Mero advokatas tarp kitų teismui pateiktų prašymų, pageidavo, kad teismas išklausytų du jo įvardytus konkrečius Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnus.
Kaltinamieji pareiškė palaikantys tokį advokato prašymą. Anot kaltinamosios G.Maskoliūnienės advokatės, nesą aišku, ar šioje byloje apskritai pagrįstai buvę pradėti Kriminalinės žvalgybos veiksmai.
Valstybės kaltintojas pabrėžė, jog Kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai negali būti pažeisti. Anot jo, STT pareigūnai neturi būti verčiami pažeidinėti įstatymų ir atskleisti tos informacijos, kuri yra neviešinama.
Prokuroras teismo prašė R.M.Račkausko gynėjo pateikto prašymo netenkinti. Jo teigimu, teismui jau yra pateikta ta dalis informacijos, kurią galima buvo išslaptinti ir kuri nesudaranti valstybės paslapties. Valstybės kaltintojas pabrėžė, jog Kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai negali būti pažeisti. Anot jo, STT pareigūnai neturi būti verčiami pažeidinėti įstatymų ir atskleisti tos informacijos, kuri yra neviešinama.
Teismas Panevėžio mero advokato prašymą tenkino tik iš dalies, teismas konstatavo, kad STT pareigūnų apklausa būtų perteklinė, todėl jie į teisiamąjį posėdį šaukiami nebus. Valstybės kaltintojas teismo įpareigotas pateikti duomenis apie Kriminalinės žvalgybos veiksmų pradžią, faktinį pagrindą.
Teismas proceso dalyvius informavo, jog yra gautas prašymas leisti kaltinamuosius R.M.Račkauską ir G.Maskoliūnienę nuo spalio 19 iki 25 dienos vykti į tarptautinį susitikimą Portugalijoje. Šiame prašyme paaiškinta, kad meras ir jo patarėja yra deleguojami Savivaldybės. Kaltinamųjų komandiruotei teismo proceso dalyviai neprieštaravo.
Byloje yra jau apklausti visi proceso dalyviai, tarp kurių ir abu kaltinamieji. Mero apklausai prireikė iš viso dviejų teismo posėdžių. Kaltinamasis savo kaltę toliau neigė. Byloje paskelbta pertrauka.
Kaltinamasis kai kurių pokalbių detalių pakomentuoti negalėjo, nes jų tiesiog neprisiminė. Tačiau pabrėžė, kad šiuose pokalbiuose jis jokio kriminalo neįžvelgia.
Kaltinamojo apklausa pradėta dar gegužę. Iš pradžių buvo išklausyti atitinkami slaptai įrašyti pokalbiai, po to meras atsakinėjo į valstybės kaltintojos, kitų teismo proceso dalyvių užduotus klausimus. Kaltinamasis kai kurių pokalbių detalių pakomentuoti negalėjo, nes jų tiesiog neprisiminė. Tačiau pabrėžė, kad šiuose pokalbiuose jis jokio kriminalo neįžvelgia, anot kaltinamojo, įvairiuose pasitarimuose jis visada akcentuodavęs, kad už savivaldybės lėšas perkamos paslaugos negali turėti nieko bendra su asmenine politine veikla. Prokurorės kai kuriuos teiginius, jos užduodamus klausimus R.M.Račkauskas pavadino interpretacijų konstravimu.
Kaltinamasis pažymėjo, jog sudarytos minėtų viešųjų pirkimų sutartys iki šiol nėra nuginčytos, šias sutartis meras pavadino absoliučiu pozityvu.
Gegužės mėnesio pradžioje, kai buvo pradėta mero apklausa, prieš atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis teismui teigė galįs tik patvirtinti anksčiau duotus savo parodymus – savo kaltės nepripažįsta, kaip valstybės tarnautojas jokių veikų, kurios jam inkriminuojamos šioje baudžiamojoje byloje, nepadarė, dėl jo veiklos nei valstybė, nei Panevėžio miesto savivaldybė nuostolių nepatyrė.
Pasak kaltinamojo, priešingai, dabar miesto gyvenime vyksta daug teigiamų pokyčių. Į valstybės kaltinimą byloje palaikančios prokurorės klausimą apie jo ir patarėjos G.Maskoliūnienės santykius, meras atsakė, jog tie santykiai esantys tarnybiniai, o M.V. ir jį sieję tik dalykiniai santykiai.
Prokurorė mero klausė, koks buvęs jo vaidmuo miesto savivaldybei organizuojant viešuosius pirkimus? Kaltinamasis atsakė, jog jis viešųjų pirkimų neorganizuoja, tam esantys atitinkami savivaldybės skyriai, asmenys. Valstybės kaltintoja taip pat klausė, kaip jo kabinete atsidūrė su viešaisiais pirkimais susiję dokumentai, kurie buvo rasti atliekant kratą. Atsakydamas į pateiktą klausimą, kaltinamasis teigė manantis, jog juos galėjo palikti kuris nors iš viešųjų pirkimų darbuotojų, tačiau patikslino, jog pats tokių dokumentų neprašęs.
Meras tvirtino, jog ir jokių nurodymų, susijusių su viešaisiais pirkimais, tiesiogiai niekam nedavęs. Prokurorės paklaustas, ar R.M.Račkausko kabinete buvo kalbama apie viešuosius pirkimus, meras atsakė, kad jo kabinete vyksta įvairių pokalbių.
Meras teismui tvirtino, jog M. V. pateikti pasiūlymai dėl strateginės komunikacijos buvo patrauklūs ir vertingi, todėl jie ir buvę pasirinkti. Prokurorė kaltinamojo taip pat paklausė, kodėl viešajame pirkime nebuvo daugiau dalyvių – R.M.Račkauskas atsakė, kad vykdydami mažos vertės pirkimą įstatymų savivaldybė nepažeidė. Jis neneigė, jog viename iš pokalbių M.V. jam buvo užsiminęs, jog savo paslaugas komunikacijos srityje galįs pasiūlyti ir artėjančiuose mero rinkimuose.
Pirmoji iš kaltinamųjų byloje parodymus davė Panevėžio mero patarėja, išklausyti jos parodymų teismui prireikė trijų posėdžių. Duodama teismui parodymus, kaltinamoji sakė, jog savo kaltės nepripažįsta, anot jos, nieko savo naudai nedariusi, visi darbai buvę atlikti savivaldybės naudai.
Patarėja negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, todėl nenorėdama suklysti atsakydama į užduodamus klausimus kartu su gynėju prašė iš pradžių išklausyti vaizdo, garso įrašus.
Patarėja negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, todėl nenorėdama suklysti atsakydama į užduodamus klausimus kartu su gynėju prašė iš pradžių išklausyti vaizdo, garso įrašus. Kaltinamosios apklausa vyko numatyta tvarka: iš pradžių buvo išklausomi kaltinamųjų pokalbių garso įrašai, po to kaltinamajai užduodami klausimai. Toks procesas pareikalavo daugiau laiko, todėl kaltinamosios apklausai prireikė daugiau posėdžių. Po kiekvieno išklausyto slaptai įrašyto pokalbio epizodo prokurorė kaltinamajai G.Maskoliūnienei pateikė klausimų, tačiau ne kiekvienu atveju ji galėjo pateikti savo paaiškinimus, kaltinamoji teigė, jog neprisimena gautų dokumentų turinio. Patarėja replikavo ir dėl pokalbių įrašų kokybės.
Bylos duomenimis, Panevėžio meras, talkinant patarėjai, galbūt davė neteisėtus nurodymus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams. Įtariama, taip buvo siekiama, kad organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursų, organizuojamų savivaldybės, laimėtoja taptų su M.V. susijusi įmonė.
Taip pat gali būti, jog su šiuo asmeniu iš anksto buvo suderintos paslaugų kainos, perkamų paslaugų apimtys, kitos detalės. Buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, kad konsultacines paslaugas Panevėžio miesto savivaldybė ir ateityje pirks iš vilniečio atstovaujamos bendrovės.
Baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos, prokuratūros pareigūnai, Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti 2019 metų vasarą.
