Policijos departamento penktadienį rengiamoje diskusijoje „Ar pritraukiant jaunąją kartą, padarome viską, kad neprarasti patyrusių?“ tikimasi aptarti statutinių pareigūnų pritraukimo ypatumus, priemones skatinančias pareigūnus tęsti tarnybą, policijos veiklą.
Renginyje taip pat dalyvauja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Apžvelgdami pastaruosius metus tikrai turime kuo didžiuotis. Mūsų policijos pareigūnai ne tik sėkmingai kovojo su nusikalstamumu, padėjo užtikrinti rimtį šalies viduje, bet prisidėjo ir prie sudėtingų tarptautinių operacijų“, – pažymi ministrė.
„Krizės, ekstremalios situacijos yra tapusios mūsų veiklos kasdienybe. Viena vertus, sunku, kita vertus – tai mus stiprina. Noriu padėkoti pareigūnų bendruomenei, kad susidorojate su iššūkiais“, – kalbos pradžioje sakė VRM vadovė A.Bilotaitė.
Nusikaltėliai valdomi, visuomenė – saugi
Ministrė pabrėžė, kad kriminogeninė situacija šalyje valdoma, o tuo pačiu ir visuomenė jaučiasi pakankamai saugi. A.Bilotaitės požiūriu, neatsitiktinai ir gyventojų pasitikėjimas policija yra pasiekęs istorines aukštumas: 82 proc.
VRM vadovė išskyrė kelis aspektus, labiausiai keliančius įtampą visuomenėje. Tai nerimas dėl karo Ukrainoje ir sukčiavimo atvejų Lietuvoje masiškumas. Ministrė pasidžiaugė, kad prie paramos ukrainiečiams prisideda ne tik Lietuva, kaip valstybė, bet ir paprasti šalies gyventojai savo iniciatyva.
Dėl sukčiavimo epidemijos A.Bilotaitė apeliavo asmeniškai į policijos generalinį komisarą: ragino imtis dar efektyvesnių priemonių, kurios padėtų išspręsti šią visuotinai žalingą įsisenėjusią problemą. Tiesa, komisaras R.Požėla ministrei vėliau tarsi replikavo, kad pagal statistiką sukčiavimo atvejai – tik ketvirtoje vietoje. Daugiausiai nusikaltimų pernai buvo susiję su vagystėmis, smurtu artimojoje aplinkoje ir vairavimu neblaiviems.
„Neįmanoma nepastebėti policijos struktūros pokyčio. Iš tokios jėgos struktūros, blogąja prasme, į patikimą partnerį. Norėčiau palinkėti ir toliau laikytis tos krypties“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Prisiminė riaušes ir karo pradžią
„Ačiū ministrei už gražius žodžius mūsų institucijai“, – dėkojo į tribūną pakilęs policijos vadovas R.Požėla.
Komisaras sakė ir pats norintis padėkoti savo kolegų bendruomenei už atliktą darbą, suvaldytas įvairias grėsmes.
R.Požėla prisiminė pernai sausį prie Seimo vykusias riaušes, kurias suvaldyti policijai buvo didelis iššūkis. „Mūsų visuomenė buvo įkaitusi iki raudonumo“, – visuomenėje tvyrojusią įtampą vaizdingai apibūdino R.Požėla.
Komisaras prisiminė ir lemtingą praėjusių vasario dieną, kuomet Rusija užpuolė Ukrainą. Pasak policijos vadovo, ukrainiečiai „kovoja ne tik už savo žemę, bet ir mūsų visų laisvę“, todėl labai svarbu jiems padėti.
„Noriu padėkoti ir už kritiką, kurią gavome praėjusiais metais“, – teigė R.Požėla ir pabrėžė, kad ypač vertina konstruktyvią, kartu su siūlymais, kaip tobulėti, teikiamas pastabas.
Komisaras prabilo ir apie tai, kad viliasi atsakingesnio valdžios požiūrio į policijos bendruomenę: kiekvienas neatsargus pasvarstymas apie pareigūnų darbo organizavimo pokyčius dažnai turi tarsi cunamio efektą, kuris priverčia policininkus svarstyti išėjimą iš tarnybos.
R.Požėla atvirai išvardijo ir „kasdienes“ priežastis, kodėl policijos pareigūnai ryžtasi išeiti iš tarnybos: nuo netenkinančio darbo užmokesčio ir vis didėjančio darbo krūvio iki nemalonaus mikroklimato.
Kalbant apie nusikalstamumą, anot komisaro, nieko ypatingai naujo nepasakysi. Išskyrus tai, kad kartais pasigirstančios kalbos apie tariamą grįžimą į laukinius 90-uosius, yra iš piršto laužtos. „Organizuoto nusikalstamumo grupuotės (ONG) Lietuvoje veikia tik epizodiškai. Jų veikimo laukas yra užsienio valstybės“, – teigė R.Požėla.
Jis dar pridūrė: „Kiekvienas ONG narys yra mūsų akiratyje. Ir tik laiko klausimas, kada jis atsidurs ten, kur turi atsidurti.“
Džiugina ar gąsdina pareigūnų amžiaus vidurkis?
Kas antras policijos pareigūnas gali išeiti į pensiją, augantis amžiaus vidurkis yra problema, pažymi generalinis komisaras R.Požėla.
„Vidurkis yra 38 metai. Gera žinia, kad mes per penkis metus pasenome tik vienais metais, – pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą Panevėžyje penktadienį sakė policijos vadovas.
Vis dėlto jis pabrėžė, jog problema yra, kad „organizacija sensta pagal darbuotojų ištarnavimo laiką“.
„Šiai dienai, deja, kas antras statutinis pareigūnas turi teisę palikti tarnyba ir išeiti į pensiją“, – kalbėjo R.Požėla.
Generalinis komisaras taip pat atkreipė dėmesį, kad 2022-aisiais, lyginant su ankstesniais metais, pareigūnų skaičius šalyje sumažėjo.
„Sistema sumažėjo tik trimis darbuotojais, tačiau kalbant apie statutinius pareigūnus, deja, minus 172 statutiniai pareigūnai“, – teigė policijos vadovas.
Nusikaltimų lygis grįžo į priešpandeminį
Policija praėjusiais metais užregistravo 45,7 tūkst. nusikalstamų veikų – maždaug 3,2 tūkst. daugiau nei užpernai ir panašiai tiek, kiek buvo prieš koronaviruso pandemiją. Iš viso per praėjusius metus ištirta beveik 29 tūkst. nusikalstamų veikų.
„Per dešimt metų registruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo perpus“, – sakė R.Požėla.
Jis atkreipė dėmesį, kad per dešimtmetį registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sumažėjo nuo 4384 iki 2507.
Tuo metu vagysčių skaičius, lyginant su 2021 metais, ūgtelėjo: užregistruota 10,4 tūkst. atvejų – 1,9 tūkst. daugiau nei užpernai.
„Apie 30 proc. vagysčių yra ištiriama, manyčiau, kad tai vienas iš geriausių rodiklių Europos Sąjungoje“, – sakė policijos vadovas.
Praėjusiais metais užregistruota 1114 viešosios tvarkos pažeidimų – mažiausiai per dešimtmetį. Pernai nustatyta ir mažiausiai žūčių keliuose atvejų, nužudymų – atitinkamai 120 ir 75.
Žvelgdamas praėjusius metus metus, R.Požėla teigė, kad pernai buvo bandymų „išsiūbuoti valstybės laivelį.“
„Deja, ką mes matėme ir ką mes matome, kad už tų organizatorių ar tu organizatorių asmenyje yra ir priešiškai prieš mūsų valstybę nusistačiusių piliečių, kurie, neaišku kokiais sumetimais, veikė prieš valstybę – ar tiesiog jie yra naudingi idiotai, ar tiesiog, matyt, turi tikslinius pavedimus“, – sakė generalinis komisaras.
Žvelgdamas praėjusius metus metus, R.Požėla teigė, kad pernai buvo bandymų „išsiūbuoti valstybės laivelį.“
Pasak jo, negalima leisti tokiems asmenims pasiekti savo tikslų.
Žvelgdamas į šiuos metus, policijos vadovas pabrėžė daugiausia dėmesio skirsiantis veiklos optimizavimui, pareigūnų pritraukimui ir išlaikymui, nusikaltimams elektroninėje erdvėje, parengties veikti krizinėse situacijose stiprinimui, saugios aplinkos kūrimui.
Mažiau „popierizmo“ nereiškia mažiau teisingumo
Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais dirbantis ir teisėsaugos sritį kuruojantis Darius Urbonas kėlė klausimą, ar mažiau „popierizmo“, formalumų, iš tiesų reiškia mažiau teisingumo. Patarėjas pateikė užsienio pavyzdį, kad paprastos bylos gali būti sprendžiamos teisme jau kitą dieną po nusikaltimo padarymo. Tuo metu mūsų šalyje tyrimo procedūrų tiek, kad bylos trunka ištisus mėnesius, o teismus pasiekia dešimtys tomų, rodos, perteklinės medžiagos.
D.Urbonas prisiminė pokalbį su LAT teisėju, profesoriumi Aurelijumi Gutausku, kuris buvo atviras: kartais teisme gaunama 80 tomų byla, ir jei 40 tomų išmestum – niekas jų nepasigestų.
Prezidento patarėjas kaip gerą praktiką minėjo ir policijos padalinių apjungimą, stambinimą. Jis vardijo privalumus: galima suvienodinti dirbančiųjų krūvį, pagerinti bendradarbiavimą su prokuratūra ir teismais.
Susibūrė institucijų vadovai
Policijos departamento organizuojamoje diskusijoje taip pat dalyvauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Viešojo saugumo tarnybos laikinasis vadovas Arūnas Paulauskas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Rolandas Kiškis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius bei Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Anot VRM pranešimo, penktadienį ministrė taip pat susitiks su Panevėžio apskrities rajonų merais, Panevėžio regionų plėtros tarybos direktore, Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku ir priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkais.
