2020 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje Neringa Venckienė kaltinama dėl trukdymo vykdyti teismo sprendimą, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo.
Galiausiai nuspręsta bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Šios bylos čia imsis trijų teisėjų kolegija: Valdas Meidus, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas.
Antradienį Panevėžio apygardos teisme Neringa Venckienė pasirodė. Ją čia sutiko pilna salė palaikančiųjų. Kaltinamoji posėdžių salėje buvo sutikta plojimais. Prieš posėdį Neringa Venckienė išsakė savo poziciją dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų.
„Iš 39 (red. past. – kaltinimų), kurie buvo išsiųsti į Jungtines Amerikos valstija, likę keturi, bet visa esmė, kad JAV buvo pateiktas melagingas prašymas. Dabar, grįžusi iš JAV, aš turėjau galimybę susipažinti su byla. Video įraše matosi, kad aš Stankūnaitės nespardžiau. Kaltinamajame akte ir ekstradicijos prašyme buvo nurodyta, kad aš įspyriau nemažiau kaip penkis kartus.
Ateis laikas ir jūs tą video įrašą pamatysite. Yra ne video vienas įrašas, yra keletas video įrašų, nufilmuotų iš skirtingų Klonio g. 5 namo vietų. Matosi, kad aš nespardžiau. Matosi, kad jie prievartą vartojo.
Negana to, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos Didžbalienė ir Talalienė, abidvi naudojo prievartą prieš Deimantę. Aš turiu įrašą, aš jį išsiunčiau į JAV ir į ambasadą. Tegu pamato“, – sakė Neringa Venckienė.
Visą Neringos Venckienės komentarą apie jai metamus kaltinimus rasite žemiau pateiktame vaizdo įraše.
Reikalavo nušalinti kolegiją
Vos prasidėjus teismo posėdžiui, N.Venckienė pareikalavo teisėjų kolegijos nušalinimo.
Kaltinamoji motyvavo prašymą tuo, kad Panevėžio apygardos teismas nepanaikino didžiosios dalies jai skirtų kardomųjų priemonių.
N.Venckienei yra skirtas pasižadėjimas neišvykti iš šalies bei įpareigojimas naktį būti namuose, taip pat paliktas 10 tūkst. eurų užstatas, paimti dokumentai. Anksčiau N. Venckienei buvo draudžiama nutolti nuo gyvenamosios vietos didesniu kaip 10 kilometrų atstumu – šį reikalavimą Panevėžio apygardos teismas panaikino, tačiau likusias priemones paliko.
„Manau, kad jūsų visų trijų teisėjų nutartis dėl man skirtų kardomųjų priemonių yra tikrai šališka ir neobjektyvi. (...) Vienas pagrindų, kodėl manau, kad jūs nebūtumėte nešališki, yra dėl kardomųjų priemonių palikimo“, – sakė ji.
N.Venckienė sako šiuo metu dėl kardomųjų priemonių neturinti galimybių nei įsidarbinti, nei išvykti.
Tiek ji, tiek jos gynėjas pabrėžė, jog kaltinamiesiems rezonansinėse korupcinėse bylose skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Jie vardino vadinamąją teisėjų korupcijos bylą, „MG Baltic“, Panevėžio mero Ryčio Račkausko politinės korupcijos bylas, kur kaltinamiesiems pagal baudžiamąjį kodeksą gresia griežtesnės bausmės.
Pasitarusi teisėjų kolegiją nusprendė nenusišalinti.
„Kolegija nutarė kaltinamosios prašymą atmesti (...) Kolegija nenustatė pagrindų Baudžiamojo proceso kodekse, dėl ko kolegijai reikėtų nusišalinti“, – sakė teisėjų kolegijos pirmininkas Valdas Meidus.
Anot jo, vien tai, jog teismas nepatenkino kaltinamosios prašymų dėl kardomosios priemonės panaikinimo, nėra pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.
Byla bus vieša
Kitas klausimas, kurį iškėlė L.Stankūnaitės advokatė – dėl neviešo bylos nagrinėjimo.
Teismas taip pat nusprendė, kad byla toliau bus nagrinėjama viešai, tačiau kolegijos pirmininkas įspėjo, kad teismas pasilieka teisę sprendimą pakeisti, jei procesui trukdys N.Venckienės palaikytojai. Taip pat, kolegijos sprendimu, uždarai bus nagrinėjamos tos bylos dalys, kuriose bus pateikiama įslaptinta arba su nepilnamete susijusi informacija.
„Noriu paaiškinti, kad visuomenės teisė žinoti apie procesą, žinant, koks yra dėmesys, ji nėra absoliuti. Nemažiau svarbi teismo pareiga šią bylą išnagrinėti ir maksimaliai greitai (...). Tam visuomenės atstovai, kurie dalyvauja šioje teismo salėje, neturėtų trukdyti“, – sakė V.Meidus
„Replikos, plojimai ir kiti dalykai neprisideda prieš šios bylos išnagrinėjimo. Patikėkite, ši byla nėra tokia paprasta, kaip bandoma pateikti“, – pabrėžė jis.
Uždaro proceso prašė nukentėjusiųjų advokatė, taip pat patys nukentėjusieji – operacijoje perduodant dukrą dalyvavęs ir nukentėjęs policijos pareigūnas, sprendimą perduoti vaiką motinai priėmusi antstolė Sonata Vaicekauskienė. Jie motyvavo, kad byloje bus kalbama apie nepilnametę.
Prokuroras Darius Jakutis taip pat sakė, kad „daugiau ir svarbesnių argumentų yra nerengti viešo nagrinėjimo“ saugant nepilnamečių interesus bet tvirtino nesąs visiškai tikras, ar to reikėtų, ar užtektų tik kelių uždarų posėdžių.
N.Venckienė ir jos advokatas Danius Svirinavičius reikalavo atviro teismo, sakydami, kad net ir vadinamoji pedofilijos byla, kurioje buvo kalbama apie tą pačią nepilnametę N.Stankūnaitės dukrą, nagrinėta viešai. N.Venckienė, be kita ko, prašė viešumo, sakydama, kad visuomenė „turi teisę žinoti, kas vyko gegužės 17-ąją“, turėdama omenyje savo dukterėčios perdavimą jos motinai L.Stankūnaitei.
„Uždaras teismo posėdis būtų skirtas vėl nuslėpti, kas padaryta“, – replikavo ji.
Nuo nužudymų praėjo dešimtmetis
Buvusi parlamentarė, partijos „Drąsos kelias“ viena iniciatorių N.Venckienė iš Lietuvos į Jungtines Valstijas išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Kaltinamoji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime ir į Lietuvą, vykdant ekstradicijos prašymą, gražinta 2019-ųjų lapkričio pradžioje – po ekstradicijos, dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi.
N.Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų. 2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N.Venckienės brolis, skelbia BNS.
