Policijos departamente įvyko diskusija, kurioje kalbėta apie nusikalstamų veiklų tyrimą ir jų prioritetinę tvarką. Diskusijoje dalyvavę departamento, policijos, prokuratūros, profesinių sąjungų atstovai ir mokslininkai sutinka, kad pokyčių reikia ir skubiai. Anot jų, bylų tyrėjai užkraunami milžinišku darbo krūviu, nėra motyvuojami, todėl daugelis profesionalų palieka tarnybą.
Diskusija buvo surengta po žiniasklaidoje pasirodžiusios dezinformacijos, kad neva dėl pavogto turto, kurio vertė nesieka 32,5 tūkst. litų, policija net nesiims tyrimo. Pareigūnai užtikrina visuomenę, kad jokios piniginės sumos nustatyta projekte nėra, o visos be išimties nusikalstamos veiklos bus tiriamos, rašoma Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ketvirtadienį paviešintame pranešime.
Policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio teigimu, ikiteisminius tyrimus siūloma skirstyti į tris grupes:
1. Sunkius, labai sunkius, rezonansinius;
2. Apysunkius, sisteminius;
3. Nesunkius baudžiamuosius nusikaltimus.
Tokiu būdu siekiama skaidrumo, aiškumo ir efektyvesnio tyrimo, labiau koncentruojantis į pavojingiausius nusikaltimus.
Policijos departamento, Kriminalinės policijos biuro atstovai sako, kad efektyvumą mažina tiek skurdus finansavimas, tiek biurokratizuotas nusikaltimų tyrimo procesas ir formalizmas – daugybės popierių pildymas, kuris dažnai neturi jokios reikšmės. Departamento siūlomą reformą inicijavo patys darbuotojai, kurie su tyrimais susiduria kiekvieną dieną ir siekia sukurti darbui palankų modelį.
Teisės profesorius Audrius Nevera prieš kurį laiką žurnalistams teigė, kad tokia tvarka primena sovietmetį, „dauguma ikiteisminių tyrimų buvo stabdoma iš anksto žinant, kad niekas neatliks nė vieno veiksmo“.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Vytautas Lamauskas teigia, kad darosi baugu, kad tokie pseudo ekspertai sugeba taip interpretuoti generalinio komisaro žodžius.
„Jų pačių sovietinis mąstymas tiek gajus, kad jie negali suvokti žodžių ekonomiškumas, efektyvumas ir veiksmingumas prasmės. Visi nusikaltimai būdavo tiriami tik prie sovietų ir nesvarbu, kad pavogtos vištos vertė tūkstantį kartų mažesnė nei tyrimo išlaidos. Kada pagaliau tokie profesoriai baigs klaidinti visuomenę ir pasakys, kad mūsų valstybė ne tokia turtinga, kad galėtumėme tirti viską ir visada. Nejau sunkaus nusikaltimo ištyrimas turi laukti savo eilės, kol policija ištirs mažareikšmius nusikaltimus“, – teigia V.Lamauskas.
Profesinės sąjungos vadovas sako, kad svarbu suprasti, šiandienines finansines galimybes, kurios verčia prioritetizuoti veiklas ir pradėti skaičiuoti pinigus.
„Valstybės pinigai yra mūsų visų pinigai ir tik mes galime nuspręsti kiek ir kam jų skirsime. Policijai skirtos lėšų kiekis įpareigoja policijos generalinį komisarą nustatyti, kokioms nusikalstamoms veikoms bus skirtas didžiausias dėmesys.
Manau, kad pseudo profesoriams nelabai patiktų situacija, kuomet, neduok Dieve, jų atžvilgiu būtų įvykdytas sunkus nusikaltimas, o iš policijos jie išgistų atsakymą – prašome palaukti, nes šiuo metu visi ekipažai užimti vištų vagystėmis“.
Policijos departamento duomenimis, 2013 m. registruota 84970 nusikaltamų veikų, iš jų 31 270 vagystės, kurių tik 8 029 išaiškintos. Padaryta žala siekia 27 mln. litų, o išaiškinta – vos 2,5 mln. litų.
Spalio 16 d. Policijos departamente nuo ankstyvo ryto vyko plataus masto darbinė diskusija dėl planuojamų ikiteisminio tyrimo prioritetų nustatymo. Diskusijoje dalyvavo policijos, prokuratūros, teismų atstovai, nepriklausomi teisės ekspertai. Pasibaigus diskusijai, vyko trumpoji spaudos konferencija, kurioje pristatyti diskusijos rezultatai ir planuojami pokyčiai tiriant baudžiamąsias bylas.
