Pareigūnai palieka tarnybą, nes „pervargę, demotyvuoti“: ar policija spės atvykti laiku?

Pagal policijoje vykdomos reformos planą, Vilniuje panaikinti keturi policijos padaliniai jungiami į vieną – Reagavimo valdybą. Anot policijos vadovybės, šiais pokyčiais norima dar labiau sumažinti vadovaujamų pareigybių skaičių, kabinetuose dirbusius pareigūnus siųsti į nusikaltimų vietas nukentėjusiems žmonėms padėti ir ieškoti įtariamųjų, taip pat kelti pareigūnų kvalifikaciją ir darbo užmokestį.

Kaip ir prognozuota – daliai policininkų permainos netiko ir jie išėjo. Teigiama, kad rasta ir bent laikina išeitis: Reagavimo valdyba stiprinama pareigūnais iš kitų policijos komisariatų.

20 proc. pareigūnų išėjo, 10 proc. – perėjo

Pareigūnų profesines sąjungas vienijantys Profsąjungų centras (PC) pranešime žiniasklaidai prieš kelias dienas tvirtino, kad reagavimo į įvykius ekipažų trūkumas atsirado po neseniai įvykdytos Reagavimo padalinių pertvarkos, kai tarnybą paliko 20 proc. juose dirbusių pareigūnų, o 10 proc. – perėjo į kitus Vilniaus apskr. VPK padalinius.

Tačiau esą ieškoma sprendimo. Neseniai vykusiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo komiteto posėdyje buvo pristatyta naujovė – pareigūnai kviečiami ne savo darbo laiku savanoriškai padėti keblioje situacijoje atsidūrusiai Reagavimo valdybai, kurioje šiuo metu fiksuojamas darbuotojų trūkumas.

Papildomai savanoriškai Reagavimo valdybai padedantiems pareigūnams už darbą ketinama atlyginti, už darbą mokant kaip už viršvalandžius. Papildomoms pajėgoms tektų dirbti ir reaguoti į įvykius „karščiausiu“ metu – penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais bei antroje dienos pusėje, kai įvykių būna daugiausia.

Vilniaus apskrities komisariatas tokiu būdu, pasikviesdamas į pagalbą pareigūnus iš kitų Vilniaus policijos komisariatų, tikisi problemą bent laikinai išspręsti.

Pareigūnai išeina, nes yra pervargę, demotyvuoti, sistemoje trūksta stabilumo, o reformos, kurios jau tapo kone kasdienybe, dažniausiai reiškia dar didesnį krūvį ir dar daugiau atsakomybių.

„Tačiau tai tik laikinas sprendimas. Tai, ką profesinės sąjungos kalbėjo apie reformą, kad ji paskatins dar daugiau pareigūnų išeiti iš darbo – pasitvirtina.

Pareigūnai išeina, nes yra pervargę, demotyvuoti, sistemoje trūksta stabilumo, o reformos, kurios jau tapo kone kasdienybe, dažniausiai reiškia dar didesnį krūvį ir dar daugiau atsakomybių“, – PC pranešime cituojamas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Komisaras regi teigiamus pokyčius

Vilniaus policija pradėjo dirbti pagal naują modelį – panaikinus tris policijos padalinius ir juos sujungus į Reagavimo valdybą, tik nuo birželio 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui laikinai vadovaujančio Mindaugo Stravinsko teigimu, šiais pokyčiais norima dar labiau sumažinti vadovaujamų pareigybių skaičių, kabinetuose dirbusius pareigūnus siųsti į nusikaltimų vietas nukentėjusiems žmonėms padėti ir ieškoti įtariamųjų, taip pat kelti pareigūnų kvalifikaciją ir darbo užmokestį.

Kaip ir buvo minėta anksčiau, tarnybą paliko apie 60 pareigūnų, todėl reagavimo padalinyje šiuo metu užpildyti ne visi etatai.

„Vilnius pasižymi įvykių gausa, reagavimo padalinių pareigūnai 90 proc. savo darbo laiko dirba įvykiuose, todėl, norint sumažinti išėjusių pareigūnų trūkumą ir palengvinti reaguojantiems į įvykius pareigūnams darbo krūvį, svarstomi įvairūs variantai.

Vienas iš tokių buvo aptartas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo komiteto posėdyje“, – teigė komisaras M.Stravinskas.

Policijos nuotr./Mindaugas Stravinskas

Atsižvelgiant į tai, kad dalis pareigūnų dirba kitą darbą, buvo nutarta siūlyti ne savo darbo metu savanoriškai prisidėti prie kolegų reaguojant į įvykius, už tai bus mokamas jiems papildomas atlygis.

„Tačiau jau rugsėjo mėnesį policijos gretas turėtų papildyti Lietuvos policijos mokyklą ir įvadinius kursus baigusieji kursantai, kurie galės užpildyti trūkstamus etatus. Tai taip pat prisidės prie pareigūnų trūkumo šalinimo“, – vylėsi laikinasis Vilniaus apskrities VPK vadovas.

Privalo būti pailsėję

Teigiama, kad nustatyti ir tam tikri saugikliai į pagalbą Reagavimo valdybai ateisiantiems pareigūnams: papildomas darbas negalės dubliuotis su įprastai atliekamu darbu (t. y. dirbti galima laisvu nuo darbo metu); visais atvejais pareigūno papildomas darbo laikas turės būti įtraukiamas į darbo grafiką ir į pajėgų išdėstymo planą, o valandos darbo grafike pasibaigus ketvirčiui nelyginamos; per mėnesį pareigūnai tokiu būdu galės papildomai dirbti ne daugiau nei 24 valandas, išlaikant poilsio režimą (11 val. tarp pamainų ir 35 val. septynių dienų laikotarpyje).

VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas pasiūlė numatyti galimą pamainų laiką ir visiems pateikti informaciją, kad kiekvienas norintis galėtų pasirinkti pageidaujamą dirbti laiką bei atkreipė dėmesį, jog papildomo darbo laikas (pamaina) neturėtų būti trumpesnis, kaip 4 val.

Pasak V.Jagmino, džiugina tai, kad ieškant būdų, kaip bent laikinai spręsti problemą, komisariatas neprimetė papildomų funkcijų kitiems pareigūnams, o pasiūlė tai daryti savanoriškai.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas BNS yra sakęs, kad dėl šios reformos iš tarnybos neketinama atleisti nė vieno pareigūno, tačiau gali būti, kad dėl pokyčių savo noru darbą paliks iki dešimtadalio dabartinių reagavimo padalinių pareigūnų.

„Be darbo policininkai tikrai neliks, atsiranda daugybė galimybių policijos pareigūnams daryti karjerą, kiekvienam vieta po saule bus surasta. Ta reforma iš šešėlio ištraukia pareigybes, kabinetuose nusikaltimai nevyksta, viešąją tvarką reikia palaikyti viešose vietose, dėl to priešinamasi“, – 2022 m. pradžioje BNS citavo A.Paulauską.

Iki šios vasaros į įvairius iškvietimus Vilniuje reaguodavo Vilniaus patrulių rinktinė, dalis viešosios policijos rinktinės „Vytis“ ir Kelių policijos rinktinės pareigūnų, taip pat Nusikalstamų veikų registravimo skyrius – daug išskaidytų padalinių, kurie atliko labai panašias funkcijas.

Reformos idėja – iš šių padalinių padaryti vieną Reagavimo padalinį, pareigūnai darbą tęsia jame.

Nuogąstavimus pareiškė iš anksto

Profesinė sąjunga nuo pradžių baiminosi, kad didės pareigūnų darbo krūvis. Pasak V.Jagmino, ši reforma palietė apie ketvirtadalį visų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitalijus Jagminas

„Nenuostabu, kad vos išgirdę apie būsimą reformą darbuotojai „užgulė“ profesinę sąjungą, klausdami, kokios jų teisės ir galimybės reformos metu, kokiomis sąlygomis, jeigu nesulauktų tinkamų pareigų pasiūlymo, jie galėtų palikti tarnybą“, – ankstesniame pranešime spaudai yra cituotas V.Jagminas.

Kai kuriuos nuogąstavimus viešai yra išreiškusi ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė.

Pasak Policijos departamento, įstaigų stambinimas ir jų skaičiaus mažėjimas iš esmės neturės įtakos teritoriją prižiūrinčių padalinių darbo organizavimui. Tačiau vertinant tai, kad lieka neaiški naujai sukurtų apygardų (teritorijų) struktūra, žmonėms kelia nerimą tai, kad gali tekti važinėti dirbti į kitus komisariatus, pabrėžė LTPF vadovė.

Pagal gyventojų skaičių, tiek būsimas Vilniaus apygardos AVPK, tiek Kauno apygardos AVPK aptarnautų panašų gyventojų skaičių, pareigūnų skaičius taip pat būtų panašus.

„Kauno apygarda apimtų Kauno AVPK, Marijampolės AVPK ir Alytaus AVPK. Vilniaus apygarda – tik Vilniaus AVPK teritoriją. Šiuo metu didžiausi darbo krūviai yra Vilniuje ir Kaune“, – komentavo S.Soščekienė.

LTPF pirmininkė darė prielaidą, kad po reformos Kauno darbo krūviai pasiskirstys bent iš dalies. Tačiau neaišku, kaip mažėtų darbo krūvis sostinėje.

„Galima pakelti atlyginimą kad ir tūkstančiu eurų, tačiau jei neišspręsime krūvių klausimo, vargu ar priviliosime naujus darbuotojus“, – komentare mintimis dalijosi L.Soščekienė.