Po du kartus Lietuvos kultūrizmo čempionatą laimėję Jurijus Kriukovas (1995 m. ir 1996 m.) ir Olegas Žuras (1992 m. 1996 m.), atsidūrę kaltinamųjų suole, tikina esantys be pagrindo įvelti į naują kriminalinę istoriją.
Bylos duomenimis, Kubos pilietis Jorge Ramonas Sanchezas Castellanos įsivėlė į konfliktą su staliumi. Teigiama, kad kubietis neneigia supykęs ant meistro ir jį sužalojęs.
Žiniasklaidoje skelbiamais duomenimis, Kubos pilietis J.R.Sanchezas Castellanos praeityje esą yra vadovavęs sostinėje kelerius metus siautusiai nusikalstamai gaujai.
Savo ruožtu J.Kriukovas teigia, kad į šią naująją savavaldžiavimo bylą yra įveltas tik todėl, kad telefonu yra bendravęs su kaltę pripažįstančiu J.R.Sanchezu Castellanu.
Pasak J.Kriukovo, niekuo dėtas yra ir jo bičiulis O.Žuras, tik atvežęs kubietį į liūdnai pasibaigusį pokalbį. „Jis nevairuoja, todėl paprašė manęs nuvežti, ir viskas“, – 15min.lt patvirtino kaltinamasis O.Žuras, kuris yra pasaulio absoliutus kultūrizmo čempionas (2004 m.) ir Europos kultūrizmo čempionas (1993 m.).
Teigiama, kad konfliktas įvyko dėl šarvuotų durų, kurios buvo užsakytos kubiečio uošvienės namams. Užsakovai su rangovu nesutarė dėl atlikto darbo kokybės.
Pagrindinio šios istorijos veikėjo J.R.Sanchezo Castellano versijos antradienį teisme išklausyti nepavyko, nes jis netikėtai buvo suimtas kitoje byloje ir apie šios dienos posėdį jam nebuvo pranešta. 15min.lt žiniomis, spalio 2 dieną sulaikytą kubietį spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas leido suimti 20 dienų.
Dar vienas kaltinamasis šioje byloje – 1970 m. gimęs vilnietis Jakovas Strokanovas. Šis vyras anksčiau irgi yra turėjęs nemalonumų su teisėsauga, J.Strokanovas yra teistas du kartus.
Beje, antradienį teismo posėdyje nedalyvavo ir nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas vyriškis. Jo advokatė minėjo, kad dėl svarbių šeimos reikalų klientas išvyko į Italiją, tačiau grįžti nespėjo.
Teismas paskelbė šioje byloje pertrauką iki lapkričio 12 d. popietės.
Be to, teisėjas Robertas Rainys antradienį pranešė, kad pašalina iš šios bylos visus tris valstybės paskirtus advokatus.
Teisėjas siūlė proceso dalyviams keliolika datų kitam susitikimui, tačiau valdiškiems teisininkams nė viena jų dėl užimtumo netiko. R.Rainys prašė advokatų nepykti, kad pakeis juos mažiau užsiėmusiais.
Baudžiamojo kodekso 294-ojo straipsnio „Savavaldžiavimas“ 2-oji dalis numato, kad tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
J.Kriukovas teisme pabrėžė, kad pastaruoju metu jokių kriminalių reikalų neturėdavo, visi jo teistumai – jau išnykę. Pavardės linksniavimas teismo rūmuose nemalonus ir O.Žurui, kuris Lietuvoje ir užsienyje treniruoja jaunimą.
J.Kriukovas, pravarde Kriukas, ilgai buvo vadinamas garsiosios „Vilniaus brigados“ autoritetu. Iki 1995 m., kai dėl žurnalisto Vito Lingio užsakomosios žmogžudystės mirties bausmė buvo įvykdyta šios gaujos vadeivai Borisui Dekanidzei, Kriukas kartu su Igoriu Tiomkinu laikyti „Vilniaus brigados“ lyderiais.
2002 m. J.Kriukovui už nusikalstamos gaujos, Vilniuje siautėjusios 1994-1996 metais, organizavimą buvo paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Jam inkriminuota per 30 nusikalstamų veikų: turto prievartavimo, vagysčių, plėšimų. Tačiau nuteistasis buvo išleistas į laisvę, atlikęs mažiau nei pusę bausmės.
Dėl svetimo automobilio pasisavinimo J.Kriukovas buvo teisiamas ir 2008 metais.
1996 m. rugsėjo 19 d. apie 13 val. sostinės Geležinkelio gatvėje, netoli traukinių stoties, driokstelėjo užminuotas J.Kriukovo automobilis „Ford Thunderbird”.
Sprogmenį prie mašinos buvo prilipdęs garsusis užsakomųjų nužudymų vykdytojas Valerijus Januškevičius. Kriukas buvo rimtai sužalotas, bet gyvybę išsaugojo.
