Siekiant išvengti mokesčių buvo teigiama, kad šios lėšos – tai grąžintos paskolos. Versijai subliūškus, papildomai priskaičiuota sumokėti daugiau nei pusė milijono litų gyventojų pajamų mokesčio bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, delspinigių ir baudų.
Į mokesčių administratoriaus akiratį buvę sutuoktiniai, Lietuvoje nuolat gyvenantys Rusijos piliečiai, pateko susidomėjus kai kuriais šalies bendrovių sandoriais su ofšorinėmis kompanijomis. Nustatyta, kad per dvejus metus į Klaipėdos apskrities gyventojų turimas asmenines sąskaitas šalies bankuose pervesta per 2 mln. litų įvairia valiuta. Gautų pajamų jie nedeklaravo, atitinkamai nemokėdami jokių mokesčių.
Rusijos piliečiai painiojosi aiškindami, kokiu tikslu užsienio kompanijos jiems pervedė lėšų: teigė, jog tai paskolų grąžinimas, nors paskolų sutarčių „neišsaugojo“ ir kitaip įrodyti skolinę neįstengė; aiškino gavę lėšų tų kompanijų reprezentavimui ir klientų paieškai, tačiau negalėjo nurodyti, kur tikslingai buvo panaudoti pinigai. Be kita ko, vienas jų įrodinėjo, kad Lietuvoje nuolat negyvena, todėl ir mokesčių Lietuvai mokėti neprivalo, nors mokesčių administratoriaus turima informacija patvirtino priešingai. Niekuo nepadėjo ir paskolos sutarčių „kopijos“, netikėtai atsiradusios mokestiniam patikrinimui įsibėgėjus.
„Mokesčių administratoriaus vertinimu, sutartys buvo sudarytos tik tam, kad formaliai, siekiant išvengti mokesčių, būtų pagrįstas užsienio įmonės išmokėtas atlygis už atstovavimą ar įmonės veiklos pelno dalis. Lėšos reguliariai buvo gaunamos iš kelių užsienio kompanijų, vėliau pervedamos iš vieno asmens sąskaitos į kito sąskaitą, nurodant, jog tai „paskolos grąžinimas“ ar „skola“. Tokiu būdu buvę sutuoktiniai ne vienerius metus vienas kitam „skolino“ ir „grąžino“ įvairias pinigų sumas, o gautas lėšas naudojo įvairioms asmeninėms reikmėms“, - teigė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Pasak G. Rimkienės, šiemet Klaipėdos AVMI išaiškinta keliolika tokių atvejų, kai prisidengiant fiktyviomis paskolų sutartimis arba dovanomis bandoma pagrįsti gautas pajamas ir taip išvengti mokesčių. Neretai gyventojams šimtatūkstantines ar net milijonines sumas „skolina“ užsienio kompanijos, šimtais tūkstančių „dovanoja“ giminaičiai, taip pat ir gyvenantys užsienyje. Tačiau bendradarbiaujant su užsienio šalių mokesčių administratoriais ar kitais būdais tokias sutartis pavyksta paneigti, o patikrinus dosniųjų dovanotojų pajamų šaltinius, nustatoma, kad tokių dovanotų sumų jie sukaupti negalėjo ir nėra turėję.
