Paspirtukininkų ir dviratininkų traumos: gipsas ar žandikaulio operacija – ne blogiausias variantas

Palangoje policijos pareigūnai vykdė priemonę dviračių ir paspirtukų eismo saugumui užtikrinti, skelbia Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

2023-08-04 Palangos m. PK pareigūnai, ties kurorto Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankirta vykdė priemonę, skirtą važiuojančiųjų dviračiais ir elektriniais paspirtukais KET pažeidimams užkardyti.

Pareigūnai tikrino, ar paisoma nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. galiojančio draudimo važiuoti elektriniais paspirtukais, dviračiais bei velomobiliais J. Basanavičiaus g., ar laikomasi kitų KET reikalavimų.

Per daugiau kaip valandą trukusią prevencinę priemonę pažeidimų nebuvo užfiksuota.

Per daugiau nei valandą trukusį prevencinį reidą pažeidimų nefiksuota.

Policijos pareigūnai nuolat primena, kad saugos priemonių dėvėjimas gali apsaugoti nuo didelės nelaimės – šalmus dėvėti rekomenduojama visiems dviratininkams ir važiuojantiems el. paspirtukais, o jaunesniems nei 18 m. nepilnamečiams – juos tinkamai dėvėti yra privaloma. Taip pat yra draudžiama elektriniais paspirtukais važiuoti keliems asmenims ar vežti vaikus.

Į Klaipėdos universiteto ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių nuo 2023 m. gegužės jau kreipėsi daugiau nei 100 traumas patyrusių paspirtukininkų, dviratininkų ar motociklinikų. Daugiau nei 80 proc. iš jų medikai suteikė skubią pagalbą, atliko reikalingus tyrimus ir skyrė ambulatorinį gydymą.

Pasak filialo „Klaipėdos ligoninė“ Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Rūtos Juškaitės, traumas patyrę ir į ligoninę patekę paspirtukininkai ar dviratininkai buvo be šalmų ir kitų apsaugos priemonių.

Kaip pastebi R. Juškaitė, dažniausiai žmonės, važiuodami dideliu greičiu ir nesuvaldę transporto priemonės, verčiasi, nukrenta ant priekinės kūno dalies ir taip patiria įvairius sužalojimus.

„Kadangi važiuoja be šalmo, ypač dažnai patiriami veido sužalojimai ar galvos traumos. Pacientai atvyksta su sulaužytais raktikauliais, žandikauliu, išmuštais dantimis, rankų traumomis, riešų lūžiais, pečių, kelių traumomis. Įprasta – odos nubrozdinimai, patinimimai, sumušimai, sausgyslių patempimai ar plyšimai“, – traumas apžvelgė Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja.

Klaipėdos universiteto ligoninės nuotr./Rūta Juškaitė

Ji atkreipė dėmesį, kad daugumos sužalojimų būtų galima išvengti tiesiog laikantis saugumo reikalavimų.

Dalis paspirtukininkų, dviratininkų ir motociklininkų hospitalizuojami į Traumatologijos, Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius. Apie 10 proc. nukentėjusių dėl sunkios būklės patenka į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.