Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė vieno iš didžiausių Lietuvoje veikusių nusikalstamų susivienijimų baudžiamąją bylą, kurioje beveik 150 nusikalstamų veikų padarymu kaltinami 32 asmenys.
Gaujos lyderis – su nusikalstamu „Dambrauskinių“ susivienijimu siejamas Marijanas Taraškevičius.
Kaltinimai šioje byloje įvardytiems asmenims pateikti dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo jam bei dalyvavimo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje (Baudžiamojo kodekso 249 str. 1, 3 d.), neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis (BK 1992 str. 1 d.), cigarečių gabenimo kontrabanda (BK 199 str. 1 d.), neteisėto gaminimo ir pardavimo labai didelio kiekio pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) (BK 266 str. 3 d.), kyšininkavo (BK 225 str. 2 d.), tarpininko kyšininkavimo (BK 226 str. 1 d.), valstybės tarnautojų papirkimo (BK 227 str. 2 d.), neteisėto disponavo šaunamaisiais ginklais (BK 253 str. 1 d.) ir kt. nusikalstamų veikų padarymo.
Minimų šioje byloje cigarečių vertė – apie 40 milijonų litų, todėl baudžiamojoje byloje pareikštas daugiau nei 23 milijonų litų ieškinys dėl valstybei padarytos turtinės žalos.
Remiantis šios bylos duomenimis, kuriuos surinko Muitinės kriminalinės tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei prokurorai atlikdami ilgalaikius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį tyrimus, 2007 m. viduryje Lietuvoje buvo suburtas nusikalstamas susivienijimas, kuris iki 2011 m. lapkričio mėn. veikė Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos Respublikose, Rusijos Federacijoje, Nyderlandų Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
Šio susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam kaltinami M.Taraškevičius ir Vincentas Mačiulaitis, įtariami koordinavę šio nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų asmenų veiksmus, skirstę jiems vaidmenis, derindavę kiekvieno nusikaltimo padarymo planus, cigarečių gabenimo schemas, tiesiogiai ir per kitus asmenis koordinavę nusikalstamo susivienijimo narių, nusikaltimų vykdytojų ir padėjėjų veiksmus konkrečių nusikaltimų metu.
Surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad nuo 2008 m. pradžios iki 2011 m. lapkričio mėn. šioje byloje įvardyti kaltinamieji cigarečių gabenimo tikslais Lietuvoje įsigijo keliolika krovinių pervežimo įmonių, kelias dešimtis vilkikų, puspriekabių, kuriose buvo įrengtos slėptuvės, klastojo automobilių identifikavimo numerius.
Apie tai, kodėl prieš penkerius metus pradėtas triuškinti kontrabandininkų susivienijimas jau tada buvo vadinamas istoriniu, 15min.lt rašė 2011 m. gruodžio 1 dieną.
Namai, kuriuose gyveno įtariamieji, pareigūnams priminė prašmatnius muziejus. Kiekvienas iš kontrabandos organizatorių turėdavo išskirtinių, brangiai kainuojančių pomėgių (egzotinės medžioklės, kelionės). Pinigų jie, kaip teigiama, paprasčiausiai net neskaičiuodavo.
Dar 2010-aisiais pradėto slapto ilgalaikio tyrimo metu Muitinės kriminalinės tarnybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai per keletą kartų organizavo dešimčių vilkikų su cigarečių kontrabanda sulaikymus.
Atlikta daugiau kaip 50 kratų, kurių metu rasti ginklai, sprogmenys, narkotinės medžiagos, didelės grynųjų pinigų sumos, vogti prabangūs daiktai.
Už bendras nusikalstamas lėšas Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje buvo perkamos ir specialiai tam skirtose patalpose laikomos cigaretės, naudojamos nuolatos keičiamos gabenimo schemos bei vis kitokie jų pervežimo būdai, maršrutai bei minėtos transporto priemones su slėptuvėmis. Ypač dideli cigarečių kiekiai iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos buvo gabenami į Lietuvą bei Vakarų Europos valstybes, kur būdavo parduodami kitiems asmenims. Dalis cigarečių buvo gabenama naudojant medienos krovinių muliažus, o tarpiniuose cigarečių gabenimo maršruto vietose puspriekabės bei jų valstybiniai numeriai buvo keičiamos.
Tyrimo duomenimis, pareigūnams aptikus ir sulaikius cigarečių kontrabandos krovinį, kaltinamieji tobulindavo jų slėpimo būdus. Pavyzdžiui, siekiant apsunkinti cigarečių aptikimą, už 50 tūkst. Lt Lietuvoje buvo nupirktos medžio apdirbimo staklės, kuriomis jau Baltarusijoje buvo pjaunamos specialios ertmės medienos balkiuose. Paslėptos tuose balkiuose cigaretės buvo gabenamos į Lietuvą ir laikomos specialiai tam tikslui išnuomotose patalpose. Tyrimo metu taip pat buvo gauta duomenų, kad atskirais atvejais netrukdomą cigarečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną už kyšius užtikrindavo Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
Minimų šioje byloje cigarečių vertė – apie 40 milijonų litų, todėl baudžiamojoje byloje pareikštas daugiau kaip 23 milijonų litų ieškinys dėl valstybei padarytos turtinės žalos, pasakojama Generalinės prokuratūros atstovų trečiadienį paviešintame pranešime.
Byloje taip pat yra duomenų ir apie tai, kad neteisėtos veiklos vykdymo laikotarpiu kaltinamieji, pasinaudodami asmenų, turinčių specialių žinių chemijos srityje, pagalba, Lietuvoje pagamino ne mažiau kaip 1200 kilogramų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), kurį už ne mažesnę kaip 1 440 000 eurų sumą realizavo kitiems asmenims.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ypatingą dėmesį kaltinamieji skyrė ir priemonėms, kuriomis buvo siekta išvengti sekimo ir taip užmaskuoti vykstančias nusikalstamas veikas. Tam buvo renkama informacija apie teisėsaugos institucijų automobilių valstybinius numerius, apsirūpinta pokalbių pasiklausymo techninėmis priemonėmis.
Tęsdami ilgalaikį tyrimą, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai nustatė ir nutraukė neteisėtas Muitinės kriminalinės tarnybos vyriausiojo tyrėjo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM vyriausiojo specialisto veikas.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad šie pareigūnai, laikydamiesi konspiracijos, palaikė ilgalaikį ryšį su galimais susivienijimo vadovais, kuriems už piniginį atlygį, skaičiuojamą keliomis dešimtimis tūkstančių litų, kaltinamųjų perduotais telefonais nuolatos užšifruotai teikė informaciją apie atliekamus kriminalinės žvalgybos, ikiteisminius tyrimus, susijusius su galimo susivienijimo organizatoriais, vadovais bei nariais, planuojamus, atliekamus ir atliktus asmenų, transporto priemonių patikrinimus, sulaikymus, kriminalinės žvalgybos institucijų naudojamas transporto priemones.
Tiriant kaltinamųjų galimas korupcines sąsajas su teisėsaugos pareigūnais buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl advokato pasiūlymo liudytojui už piniginį atlygį išvengti baudžiamosios atsakomybės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir perduotas tirti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai.
Baigus šį itin sudėtingą, tačiau per palyginti trumpą laiką atliktą, ikiteisminį tyrimą buvo surašytas daugiau kaip pusantro tūkstančio lapų kaltinamasis aktas ir į teismą perduoti net 205 baudžiamosios bylos tomai.
Ikiteisminį tyrimą atliko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų tyrimo grupė.