Kaip praneša Generalinė prokuratūra, į prokurorus, prašydami nustatyti, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, kreipėsi Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai. Jiems įtarimų sukėlė Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Skriaudžių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijoje, esančio privataus žemės sklypo transformacijos. Vietoj anksčiau jame buvusių pelkių ir šaltinynų, juos nusausinus, buvo iškasti keli tvenkiniai.
Vietoj anksčiau jame buvusių pelkių ir šaltinynų, juos nusausinus, buvo iškasti keli tvenkiniai.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Marijus Šalčius, gindamas viešąjį interesą, atliko išsamų tyrimą. Prokuroras nustatė, kad 2004 metais suformavus žemės sklypą ir atkūrus nuosavybės teises į jį, be kitų naudmenų buvo nurodyta ir 0,75 ha pelkių, dėl to sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga.
Tačiau žemės sklypo savininkų užsakymu 2012 metais vienos žemėtvarkos įmonės matininkas parengė žemės sklypo padalijimo dokumentus. Naujose žemės sklypų kadastro duomenų bylose nebeliko specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – pelkių ir šaltinynų. Tai įvyko ne tik dokumentuose, bet ir realybėje – vietoj nusausintų pelkynų buvo iškasti tvenkiniai. Kadastriniuose dokumentuose šiuose sklypuose esančių vandens telkinių naudmenos taip pat ženkliai padidėjo – nuo 0,06 iki 0,945 ha.
Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius. Vyriausybės patvirtintose „Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“ taip pat nurodyta, kad pelkes ir šaltinynus draudžiama sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis.
Be to, jeigu žemės sklypas patenka į saugomas teritorijas, atliekant kadastrinius matavimus parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas. Šiuo atveju tai taip pat nebuvo padaryta.
Todėl atlikęs tyrimą prokuroras M.Šalčius kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2012 metų sprendimo punktą, kuriuo buvo patvirtinti nauji sklypų kadastriniai duomenys, pagal kuriuos „išnyko“ pelkės ir šaltinynai.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros pateiktą pareiškimą, 2016 metų gruodžio 29 dieną priėmė sprendimą jį patenkinti ir minėtą NŽT Prienų ir Birštono skyriaus sprendimo punktą panaikinti.
Pasak prokuroro M.Šalčiaus, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi kategoriškos pozicijos, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė ir tai laikytina viešuoju interesu.
„Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ne tik buvo apgintas viešasis interesas, bet ir sudarytos prielaidos kompetetingoms institucijoms iš žemės sklypo savininkų reikalauti atkurti iki pažeidimų buvusią padėtį bei atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento skaičiavimais, siekia 137 tūkst. 712 eurų“, – sakė prokuroras M.Šalčius.
