Nelaimė įvyko 2021 m. sausio 13 d. Tądien gautas pranešimas, kad apie 16 val. 37 min. Trakų r., Penkininkų k., kelyje Trakai–Aukštadvaris, susidūrė automobiliai „Citroen“, „Fiat“ ir vilkikas.
Įmonei priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“ vairavęs vilnietis Vladimiras S., lenkdamas krovininį automobilį su puspriekabe, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Fiat Doblo“.
Nuo smūgio automobilis „Fiat“ buvo išstumtas į priešingą eismo pusę ir ten susidūrė su krovininiu automobiliu.
Per nelaimę žuvo „Fiat Doblo“ automobilį vairavęs 18-metis vaikinas ir kartu važiavę 17, 27, 29 ir 37 metų keleiviai. Visi žuvusieji dirbo vienoje įmonėje ir po darbo važiavo namo.
Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, konstatavo, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog dėl nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių, ir padidino paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki penkerių metų laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. S. buvo atidėtas bausmės vykdymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pašalino nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes V. S. viso proceso metu pripažino tik tas aplinkybes, kurios nekelia jokių klausimų, t. y. tai, kad jis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į priešais atvažiuojantį automobilį.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nesutikdamas su byloje nustatytomis jo vairuojamo automobilio išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežastimis (gynyba teigė, kad V. S. atliko ne lenkimo manevrą, o neva apvažiavo netikėtai stabdyti pradėjusį krovininį automobilį), V. S. iš esmės nesutiko ir su padarytu KET pažeidimu. Toks nuteistojo dalinis bylos faktinių aplinkybių pripažinimas neatitinka Baudžiamojo kodekso nuostatų dėl V. S. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad nuteistojo veika nagrinėjamu atveju sukėlė sunkius padarinius – penkių žmonių žūtį, tai apeliacinės instancijos teismo tinkamai įvertinta kaip nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, toks teisės aiškinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką.
Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir konstatuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padaryta išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju netaikytas pagrįstai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atmetė nuteistojo V. S. gynėjo advokato kasacinį skundą, liko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo Vladimirui S. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
