Moraline prasme vienintelis tinkamas ir teisingas atsakymas – kad žmogaus gyvybė yra neįkainojama – vykstant teismo procesui nėra įmanomas. Būtent tokia užduotis teko Tauragės bei uostamiesčio teisėjams: įvertinus panašaus pobūdžio bylų praktiką bei konkrečiai šios bylos aplinkybes, tiksliai pasakyti, kokios kompensacijos turėtų būti išmokėtos pražudyto pėsčiojo artimiesiems.
Suprasti akimirksniu
- 2019 m. balandį pėsčiųjų perėjoje Tauragės rajone žuvo 34 metų statybininkas iš Ukrainos, dirbęs Lietuvoje betonuotoju.
- Dėl avarijos teismas pripažino kaltu „Volvo“ vairavusį studentą, kuriam lemtingą naktį buvo 22-eji.
- Žuvusiojo žmona, vaikai ir kiti artimieji pripažinti nukentėjusiais, ukrainiečio šeimos nariai pareikalavo iš viso 446 tūkst. eurų žalos kompensavimo.
Teismo misija buvo subtili bei sudėtinga ir dėl to, kad tragiška avarija įvyko Lietuvoje, o aukos socialinius, emocinius, finansinius ryšius reikėjo nustatyti su šeimos nariais, gyvenančiais ir gedinčiais Ukrainoje.
Artimųjų skausmas empatiškai nujaučiamas, tačiau milijoniniai ieškiniai, savaime suprantama, tokiais atvejais apskritai nėra racionalūs: priteisiamos apčiuopiamos sumos, tokios, kokių sumokėjimo realiai galima tikėtis.
- Pagal Civilinį kodeksą, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
- Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
- Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Precedentai Lietuvoje: kiek teismai įvertinę gyvybes
Vienas garsiausių pastarojo meto precedentų: vienos didžiausių Baltijos šalyse spaustuvių direktoriaus pavaduotojas Raimundas Savukynas „CityBee“ automobiliu būdamas girtas lėkė Vilniuje apie 130 km/val. greičiu ir rėžėsi į taksi, pražudydamas 22 metų keleivę.
R.Savukyno byla yra patikrinta visų instancijų teismuose, žuvusios merginos tėvams yra priteista kiek daugiau kaip po 58 tūkst. eurų neturtinės žalos. Dar kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų priteista buvusiam žuvusiosios vaikinui.
2018 m. lapkritį tuomečio Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario, buvusio ministro Sigito Kakčio vairuojamas „Volvo“ partrenkė iš mokyklinio autobuso išlipusį ir važiuojamąją kelio dalį kirtusį mažametį. S.Kaktys Mažeikių rajone važiavo 149 kilometrų per valandą greičiu (maksimalus leistinas buvo 90km/val.).
Nuosprendžiu S.Kaktys buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja 8 metų sūnų palaidojusia šeima. Dalį žalos atlyginęs iškart, teisme avarijos kaltininkas papildomai sutarė dėl nesumokėtos 60 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo pagal mokėjimo grafiką.
Už žuvusio pėsčiojo laidotuves Jonas Radzevičius sumokėjo, o jokių moralinių kompensacijų pinigine išraiška artimieji teisme net neprašė.
Itin garsiai buvo aptarinėjama avarija, kurią buvęs „Teleloto“ vedėjas Jonas Radzevičius 2014-ųjų vasarą Vilniuje sukėlė būdamas visiškai girtas. Vyras nuo baudžiamosios atsakomybės tuomet atleistas. Už žuvusiojo pėsčiojo laidotuves J.Radzevičius buvo sumokėjęs, o jokių moralinių kompensacijų pinigine išraiška artimieji teisme nepaprašė: pakako nuoširdžių vairuotojo atsiprašymų ir atgailos.
Rezonansinė buvo ir baudžiamoji byla, kurioje nuteista jauna „Audi Q5“ vairuotoja – greitį viršijusi Aida Statkevičiūtė perėjoje mirtinai sužalojo pasisvečiuoti į Lietuvą su tėvais atvykusį nepilnametį (16 m.) iš Murmansko (Rusijos Federacija).
Lietuvos teisėjai jauno rusų artimųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies – žuvusiojo tėvams priteisė po 20 000 eurų neturtinės žalos, žuvusiojo broliui – 7 000 eurų neturtinę žalą, žuvusiojo tetai – 5 000 eurų neturtinę žalą, žuvusiojo močiutei – 5 000 eurų neturtinę žalą. Trijų nukentėjusiųjų – tėvo sesers, mamos pusbrolio ir močiutės sesers, civilinius ieškinius teismai atmetė, nenustačius sunkių pasekmių sveikatai ar ypač didelių nepatogumų ir išgyvenimų.
Studento teisme – retorinis motinos klausimas
Grįžkime prie studento ir jo pražudyto Ukrainos piliečio bylos. Šeši asmenys, tarp kurių – ir žuvusiojo mažamečiai vaikai, į šią bylą buvo įtraukti kaip nukentėjusieji.
Visi jie (žmona, du vaikai, tėvai ir sesuo) per savo atstovą buvo pareiškę bendrą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kuris siekė net 446 000 eurų.
Lietuvos teisėjai išdrįso nuosprendyje parašyti tiesmukai: civilinės atsakomybės mechanizmas nėra skirtas nepagrįstam nukentėjusiųjų praturtėjimui.
„Ar jis, studentas, gali atlyginti pusę milijono?“, – nukentėjusiųjų atstovui tiesiai atšovė į teismą Tauragėje dar 2020 m. kviesta liudyti kaltinamojo mama, kurią tuomet citavo vietos leidinys „Tauragės kurjeris“.
Lietuvos teisėjai priteisė gerokai mažiau ir išdrįso nuosprendyje parašyti tiesmukai: civilinės atsakomybės mechanizmas nėra skirtas nepagrįstam nukentėjusiųjų praturtėjimui.
15min įsigilino, kokių argumentų sulaukė teisėjai, kokių finansinių duomenų buvo pateikta į bylą ir kaip galiausiai teisėjai motyvavo, kodėl priteistinos yra būtent tokios sumos.
