Birželio 23 d. Kauno apylinkės teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę birželio pradžioje anonimiškai apie Kauno oro uoste neva padėtą sprogmenį pranešusiam vyrui. Be to, nuteistasis privalės atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą tiek pagal jau pareikštus, tiek galimai pagal iki šiol nepareikštus oro vežėjų ir kitų žalą patyrusių asmenų ieškinius.
„Ši istorija su melagingą pranešimą apie sprogmenį oro uoste pateikusiu kauniečiu pademonstravo itin operatyvų teisėsaugos darbą ir, tikėkimės, pasitarnaus kaip pamoka visiems, nusprendusiems taip grasinti, arba nevykusiai papokštauti. Nusikaltėlis buvo sulaikytas praėjus vos kelioms valandoms nuo skambučio, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sulaukė nepraėjus net trims savaitėms“, – policijos ir teismų sistemos darbą gyrė „Lietuvos oro uostų“ generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Tai, kad melagingi skambučiai apie sprogmenis oro uostuose gali baigtis kalėjimu, patvirtino ir Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Jis teigė, kad Baudžiamajame kodekse įtvirtintos atsakomybės už melagingus pranešimus apie visuomenei arba valstybinės reikšmės objektui gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę skiriasi, priklausomai nuo pasekmių.
„Jeigu dėl melagingo pranešimo buvo iškviestos pagalbos tarnybos, tokiam asmeniui gali būti skirta viena iš šių bausmių – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tačiau jeigu toks pranešimas sukėlė žmonių sumaištį arba sutrikdė oro uosto veiklą, bausme gali tapti laisvės apribojimas, bauda arba dveji metai kalėjimo“, – pasakojo R.Matonis.
Jo teigimu, maksimalus, trejų metų trukmės, laisvės atėmimas arba bauda gresia tiems grasintojams, kurių neatsakingas poelgis padarė didelės turtinės žalos.
