Skandalas dėl P.Gražulio „Lexus“ avarijos, galima sakyti, subliuško. O prabangaus automobilio vairuotojas, nors formaliai ir pripažintas kaltininku, išsisuko visiškai neskausmingai – už padarytą KET pažeidimą politikui nereikės mokėti nė vieno cento.
Didžiulis ažiotažas buvo kilęs po to, kai šventinio gegužės 1-osios pirmadienio ryto sostinės Gynėjų gatvėje „Lexus“ vairuotojas manevravo šalia užeigos „Submarinas“ ir atsirėmė į juodos spalvos „Opel Astra“ automobilį, jį šiek tiek apgadindamas.
Vėliau pats vairuotojas abejojo, ar taip galėjo atsitikti, esą parktronikai ir galinio vaizdo kamera jam turėjo padėti išvengti.
Sulaukęs žiniasklaidos atstovų skambučio, P.Gražulis suprato, kad yra įtariamas ne tik avarijos sukėlimu, pasišalinimu iš jos vietos, bet ir girtumu. Todėl politikas pats stojo prie keliuose sutinkamų policijos ekipažų ir prašė apžiūrėti jo automobilį bei patikrinti blaivumą.
Nepaisant šių „Lexus“ vairuotojo pastangų nusikratyti kaltinimų, įvairias sąmokslo teorijas dar labiau pakurstė gegužės 2-osios rytas, kai Seimo nario automobilis pastebėtas „Lexus“ servise. Ten politikas surengė improvizuotą spaudos konferenciją žurnalistams, per kurią parodė šiek tiek apgadintą transporto priemonės galinį buferį ir prisipažino nepamenantis, ar šis defektas senas, ar naujas.
Vilniaus policijos atliekamo tyrimo tikslas buvo atsakyti į du esminius klausimus. 1. Ar Petras Gražulis sukėlė avariją? 2. Ar „Lexus“ vairuotojas sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos?
Tyrėjų vertinimu, avarija buvo, o atsakingas už ją yra būtent „Lexus“ vairuotojas P.Gražulis.
Kelių eismo taisyklėse apie tai kalbama 101-ame punkte: „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“
Pareigūnų surašytame protokole nurodoma, kad šį punktą P.Gražulis pažeidė.
Tiriant bylą, pareigūnams reikėjo nuspręsti, kokios atsakomybės pažeidėjas nusipelnė. Policininkų akys krypo į gana aptakų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417-ąjį straipsnį „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.“
7 pirmieji šio straipsnio punktai P.Gražulio atveju netiko, o 8-asis tyrėjams pasirodė labiausiai atitinkantis situaciją: „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.“
Kur kas baisesni dalykai P.Gražulio laukė, jei pareigūnai būtų gavę duomenų apie sąmoningą jo išvažiavimą iš avarijos vietos.
Apie tai kalba ANK 426-ame straipsnis: „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“
Reglamentuota, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų. Maža to, be piniginės baudos, už tokį administracinį nusižengimą vairuotojui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki 3 metų.
Pagal P.Gražuliui mestus pirminius įtarimus, šiam vairuotojui grėsė iki 850 eurų piniginė bauda ir teisės vairuoti automobilius atėmimas iki 3 metų.
Vilniaus apskrities kelių policijos vertinimu, šiame grėsmingame 426-ame ANK straipsnyje numatyto pažeidimo P.Gražulis nepadarė.
Pareigūnams pasirodė įtaigūs vairuotojo paaiškinimai, kad jei avarija ir įvyko, to jis nepastebėjo.
Sostinės policininkai gavo įrodymus iš Bendrojo pagalbos centro, kad P.Gražulis iš tiesų skambino telefonu 112 ir teiravosi, kaip jam elgtis.
Be to, iš kolegų Birštone pareigūnai sulaukė patvirtinimo, kad „Lexus“ vairuotojas savo iniciatyva parodė patruliams automobilį ir pasitikrino blaivumą – užfiksuoti 0,00 promilių parodymai.
Galų gale, policija konstatavo, kad tiek „Lexus“, tiek „Opel Astra“ automobiliams padaryta žala yra nežymi – tik nubrozdinti dažai, o kėbulo detalės net nėra įlenktos.
Paskutinis pliusas „Lexus“ vairuotojo naudai šiame tyrime – P.Gražulis gailėjosi dėl padaryto pažeidimo ir pats padėjo policijai jį aiškinti.
Todėl galutinis verdiktas toks: nesant vairuotojo tyčios, už pasišalinimą iš avarijos vietos P.Gražulis negali būti baudžiamas, o už tai, kad vis dėlto padarė šią smulkią avariją, jam skirtina nuobauda yra įspėjimas.
