Teismo posėdis prasidėjo nuo to, kad nė vienas proceso dalyvis nepageidavo ką nors nušalinti, tačiau teisiamieji reikalavo grąžinti bylą tyrėjams. Kaltinamiesiems nėra aišku, kuo konkrečiai jie kaltinami.
Panevėžio mero R.M.Račkausko gynėjas pareiškė, kad kaltinimas ir nusikalstamos veikos aprašymas nėra tikslus. Nėra žinoma, kas yra tie „Panevėžys atsinaujina“ rėmai, kuriuos M.Vaupšas perdavė merui ir jo patarėjai G.Maskoliūnienei. „Kas tie rėmai ir kas tie apmatai“, – klausė advokatas. Jam pritarė ir kitų teisiamųjų gynėjai.
Prokurorė, išklausiusi gynėjo pasisakymą, pareiškė, kad teisiamoji G.Maskoliūnienė prašė pateikti vadinamuosius „rėmus“. Prokurorė nemano, kad būtų nors vienas įstatyme paminėtas pagrindas, kuriais vadovaujantis būtų galima grąžinti bylą papildomam tyrimui. „Vertinčiau tai kaip siekimą vilkinti teismo procesą“, – teigė prokurorė.
Teismas suteikė 10 minučių teisiamiesiems susipažinti su tomis eilutėmis ir klausimais, kurių jie teigė nematę.
Bandė gelbėtis neveikiančiais kondicionieriais
Pertraukos metu kaltinamieji tarpusavyje kalbėjo, kad pastate labai karšta.
Sužinojo, kad pastatas neseniai renovuotas. Panevėžio meras žvilgtelėjo į lubas ir pastebėjo, kad lubose yra kondicionieriai, tačiau akivaizdu, jog jie neveikia.
Tokią situaciją irgi buvo bandyta išnaudoti. G.Maskoliūnienė pareiškė, kad su keliais puslapiais medžiagos negalėjo tinkamai susipažinti – labai karšta. Tikino, kad blogai jaučiasi.
Teisėjas paklausė, ar reikia iškviesti greitąją pagalbą. Sulaukęs neigiamo atsakymo, teisėjas pareiškė, kad realių nusiskundimų nėra, kaltinamoji turi profesionalią teisininkę, kuriai susipažinti su kaltinimu laiko turėjo pakakti. „Be to, jis buvo pagarsintas“, – priminė teisėjas ir leido prokurorei smulkiai perskaityti kaltinamąjį aktą.
Panevėžys atsinaujina mero labui?
Prokurorė kaltinamajame akte perskaitė, kad meras, veikdamas su G.Maskoliūniene, padedant M.Vaupšui susitarė daryti sunkų nusikaltimą, siekiant R.M.Račkauskui asmeninės naudos.
Esmė ta, kad Panevėžio miesto padėties tyrimo klausimai dėl trūkumų ir pasitenkinimo mero darbu buvo suformuluoti taip, kad merui būtų geriau ruoštis mero rinkimams.
Programa „Panevėžys atsinaujina“, tikėtina, galėjo būti planuojama kaip mero tramplinas į dar vieną kadenciją. Prokurorė perskaitė, kad meras savo darbo kabinete susitarė suderinti ir neteisėtai be konkurso iš anksto suderino viešojo pirkimo „Panevėžys atsinaujina“ viešinimą.
Pažymėjo, kad buvo galimai neteisėtai susitarta su M.Vaupšu dėl galimybės ir toliau kitai jo bendrovei „Alora“ gauti užsakymų. Paminėta, kad viešojo projekto „Panevėžys atsinaujina“ viešinimo kaina buvo iš anksto sutarta be konkurso.
Taip pat buvo sutarta dėl UAB „Spinter tyrimai“ tyrimo, kuris bus pateiktas neatlygintinai ir nebus nurodytas viešojo pirkimo dokumentuose.
Buvo sutarta dėl UAB „Spinter tyrimai“ tyrimo, kuris bus pateiktas neatlygintinai ir nebus nurodytas viešojo pirkimo dokumentuose.
Šioje situacijoje, anot prokurorės, labiausiai figūruoja M.Vaupšas, kuris derino klausimus su bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovu ir tuo pačiu metu – su G.Maskoliūniene.
Prokurorė įvardijo tūkstantines sumas, kurias kaip ne tokią didelę žalą galėjo patirti valstybė ar Panevėžio savivaldybė, tačiau pažymėjo, jog ypač didelė žala nėra finansinė – visuomenėje kilo rezonansas, griaunamas pasitikėjimas valstybe, nepagarba Konstitucijai, iškreipta viešųjų pirkimų paskirtis, sumenkintas mero institucijos prestižas, reputacija, mero vardas. Už asmeninę naudą buvo sumokėta savivaldybės lėšomis.
Įtariama, kad Panevėžio savivaldybė patyrė ne mažesnę nei 5 tūkst. eurų žalą, kai už galimai suteiktas asmeniškai merui paslaugas buvo nepagrįstai sumokėta miesto biudžeto lėšomis.
Už piktnaudžiavimą tarnyba LR Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų.
Kardomųjų priemonių neatsisakyta
Išklausęs kaltinamąjį aktą Panevėžio meras teigė, kad visa tai yra interpretacija. G.Maskoliūnienė patvirtino, kad ji ir dabar negavo atsakymų į anksčiau jai kilusius klausimus. M.Vaupšas pareiškė, jog jam atrodo, kad yra kriminalizuojamas darbinis procesas.
Teismas merui ir kitiems kaltinamiesiems atskiru protokolu leido vykti į komandiruotes ir derinti jas su teismo posėdžiais. Kaltinamoji pusė teigė, kad kardomosios priemonės išvis yra nebereikalingos.
Prokurorės nuomonė buvo priešinga. Teisėjas palaikė būtent prokurorės išdėstytus argumentus ir priminė, jog byla ką tik pradėta nagrinėti, o parodymai dar neduoti – kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - lieka būtinos. Priėmus visiems vienodą protokolinę nutartį kaltinamieji ir be teismo sutikimo gali išvykti į komandiruotes.
Baudžiamosios bylos nagrinėjime teismas paskelbė pertrauką. Kitas posėdis numatomas vasaros gale.
