Dviem įtariamosioms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosioms specialistėms, įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo (LR Baudžiamojo kodekso 229 str.) įteikti praėjusį penktadienį.
„Prokuratūra turi pakankamai duomenų teigti, kad šios dvi pareigūnės turėjo pareigą ir galimybę jau praeitų metų spalio mėnesį kalbėti apie tam tikrus pažeidimus įmonėje ir spręsti, ar nestabdyti tos įmonės veiklos, naikinant taršos leidimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Kadangi pareigūnės veiksmų nesiėmė, joms pareikšti įtarimai dėl pareigų neatlikimo.
Kadangi jos šių veiksmų nesiėmė, joms pareikšti įtarimai dėl pareigų neatlikimo.
Pasak prokuroro, pareigūnai gavo informaciją, kad pernai buvo atliekamas įmonės veiklos patikrinimas ir spalio 3 dieną surašytas jo aktas, kuriame konstatuojama, kad įmonė savo veiklą vykdo tinkamai.
„Mūsų manymu, jau tuomet buvo galima atitinkamai reaguoti ir, mūsų manymu, buvo galima išvengti nelaimės“, – sakė D. Valkavičius.
„Manome, kad jos turėjo galimybę jau tuo metu kalbėti apie tam tikrus teisės aktų pažeidimus gamtos apsaugos srityje ir turėjo galimybę jau tuo metu kelti tam tikrus klausimus ir, be abejo, turėjo galimybę kalbėti apie taršos leidimų panaikinimą“, – pridūrė jis.
Prokuratūra neturi duomenų, kad aplinkosaugininkės už tai būtų gavusios atlygį.
Siekiant ištirti visas gaisro aplinkybes Kauno apygardos prokuratūroje buvo sudaryta keturių specializuotų prokurorų, vadovaujančių ir organizuojančių ikiteisminį tyrimą, grupė. Ikiteisminis tyrimas vyksta keliomis kryptimis, yra tiriamos įvairios gaisro priežasties versijos, vertinami įvairių institucijų, vykdžiusių ūkio subjekto priežiūrą, veiksmai bei priimti sprendimai.
Tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno aplinkos kokybės kontrolės vyriausiosios specialistės A.Bružienė ir A.Kričenienė netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip padarydamos valstybei didelę turtinę ir neturtinę žalą.
Abi specialistės ikiteisminio tyrimo metu atsisako bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, jokių parodymų neduoda bei įvykio aplinkybių neaiškina. Valstybės tarnautojoms skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Specialistės šiuo metu toliau eina pareigas.
Kitiems trims asmenims įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. „Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“ ir LR Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“.
Šioje ikiteisminio tyrimo dalyje siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei galimus to kaltininkus. Tyrime atliekami bei planuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų ir ar tinkamai buvo tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita. Taip pat tikrinami gamtosauginiai veiksmai.
Dviejų įmonių direktoriui Juozui Cicėnui ir įmonės, kurioje kilo gaisras, darbuotojui R.V., kuris buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. ir LR Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. „Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo“, taip pat įtarimai įteikti ir įmonės, kurioje kilo gaisras, gamybos vadovui A.P., jis įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Įtariama, kad šie asmenys netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino saugios aplinkos, todėl gaisro metu išsiskyrus teršalams Lietuvos valstybės orui buvo padaryta daugiau nei 5 milijonų eurų žala. Visiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
D.Valkavičiaus teigimu, įtariamųjų ratas ikiteisminiame tyrime dar greičiausiai plėsis.
Kauno apygardos prokuratūros prokurorų kontroliuojamą ir koordinuojamą tyrimą atlieka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus, Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.
Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, praneša prokuratūra.
