Pranešimą apie užsieniečio užpuolimą Antakalnio gatvėje policija gavo 9 val. 08 min., tačiau sekant karštais pėdsakais nusikaltėlių sulaikyti nepavyko, o tolesnis tyrimas nepradėtas, nes, anot Vilniaus policijos atstovų, nukentėjusysis atsisakė rašyti pareiškimą.
„Į įvykį P.Vileišio stotelėje atvykusiems pareigūnams iškvietėjas paaiškino, kad pats priėjo ir užkalbino du rusakalbius jaunuolius. Vienas iš tų jaunuolių jam smogė į veidą ir jie pasišalino. Pareigūnai jam ne vieną sykį, o kelis sykius ir pakankamai primygtinai siūlė rašyti pareiškimą.
Jam buvo siūlyti kiti dalykai, kadangi jis atsisakė greitosios medikų pagalbos, jį siūlė pavėžėti iki gydymo įstaigos, klausė, ar nereiktų socialinės pagalbos“, – kalbėjo Vilniaus apskrities policijos atstovas Paulius Radvilavičius, paminėjęs, kad kol kas ši informacija nepatikrinta ir yra tik pareigūnų pateikta versija, tačiau pokalbis buvo įrašytas.
Pats F.Sanchezas tikina nė nesulaukęs pasiūlymo rašyti pareiškimą ir apie tokią galimybę informuotas nebuvo. Išgirdęs versiją, kad tai jis pats užkalbino užpuolikus, vaikinas tai pavadino beprotybe.
„Ką? Beprotiška, kaip jie pakeitė istoriją. Ką jie man pasakė, tai jei ką nors rasime, tau paskambinsime“, – sakė jis, tikindamas, kad buvo užpultas be jokios priežasties ir su niekuo nekalbėjo.
Beje, pareiškimą jis sako parašęs popiet, kai buvo informuotas pažįstamų apie tokį poreikį. Ketvirtadienį jis bandė apsilankyti ir ligoninėje, kur medikai oficialiai nustatytų jam padarytus sužalojimus, tačiau buvo perspėtas, kad laukti eilėje teks 5 valandas ir sulaukė pasiūlymo iš anksto sutartu laiku atvykti penktadienį. Tą jis žadėjo padaryti.
Policija kol kas nepatvirtino gavusi pareiškimą, tačiau P.Radvilavičius spėja, kad šis tiesiog dar neužregistruotas duomenų bazėse.
Neturėjo pagrindo tirti?
Negavusi pareiškimo policija sakė nieko negalėjusi padaryti, teisinio pagrindo pradėti tyrimą neva nėra.
„Nėra teisinio pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo tol, kol nėra asmens pareiškimo. Iki šiol neįmanoma nustatyti viešosios tvarkos pažeidimo fakto, jei žmogus nenori rašyti pareiškimo, formaliai procedūrai pradėti nėra pagrindo“, – sakė P.Radvilavičius.
Tai – netiesa, negavus pareiškimo, bet turint pakankamai duomenų apie nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras gali pradėti tyrimą ne dėl sveikatos sutrikdymo (BK 140 str.), bet dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.)
15min taip pat paklausė Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docento Remigijaus Merkevičiaus, ar išties be pareiškimo policija negali pradėti tyrimo?
„Jie gavo informaciją, buvo viešojoje erdvėje pranešimai, kad taip įvyko. Informacijos buvo apsčiai tyrimui pradėti“, – konstatavo docentas.
Neapykantos nusikaltimai kelia nerimą
Policija taip pat nepradėjo ir tyrimo dėl neapykantos kurstymo (BK 170 str.), tačiau P.Radvilavičius tikina, kad pareigūnams bendraujant su nukentėjusiuoju, šis neužsiminė apie šūksnius „Lietuva – lietuviams“. Pats F.Sanchezas 15min neigė ir šiuos policijos atstovo žodžius.
Situacija susidomėjo ir Lietuvos žmogaus teisių centras, jie skelbia apie drastiškai sumažėjusius neapykantos kurstymo atvejus.
Dar 2012 m. užregistruota 266 neapykantos kurstymo atvejai, vėliau skaičiai mažėjo, o 2017 m. tokių incidentų, anot statistikos, buvo vos 17.
„Lietuvoje neapykantos kurstymo atvejų per 5 m. sumažėjo 1564%(!) arba beveik 16 kartų. Kiek yra kitų neapykantos nusikaltimų, kai žmonės užpuolami, sumušami, sugadinami jų daiktai dėl neapykantos, mes nežinome“, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC).
„Tačiau toks neapykantos kurstymo atvejų sumažėjimas yra nerealistiškas ir rodo neapykantos kurstymo ir kitų neapykantos nusikaltimų latentiškumą.
Ankstesniais metais darytų tyrimų metu ne vienas Lietuvoje gyvenantis juodaodis, LGBT žmogus sakė nepranešantys neapykantos nusikaltimų, nes bijo arba netiki, kad kažkas pasikeis, arba girdėjo, kaip kitiems pranešus, niekas nebuvo daroma.
Pernai plačiai nuskambėjo atvejis, kai Kaune nėščią moterį ir jos indų kilmės vyrą užpuolę vyrai, užpuolimo metu jį vadino „babajumi“. Iš pradžių užpuolimas buvo laikytas paprastu viešosios tvarkos pažeidimu. Tik apeliacinis teismas pripažino ne tik viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir diskriminacijos kurstymą“, – skelbia LŽTC.
