Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada... Taip nutiko Bajorų (Rokiškio r.) seniūnaitei Daliai Ziemelienei ir pulkui talkininkų, nutarusių padėti neįgaliai pensininkei.
Į „Gimtojo Rokiškio“ redakciją paskambinusi bajoriškė pensininkė Ona Dovydėnienė raudodama pasakojo, kad jos sode išpjautos kelios obelys, o likusios po genėjimo tapo lyg šiltųjų kraštų palmės. Sodo šeimininkė skaudinosi, kad jos sode svetimi darbavosi tuo metu, kai ji po kojos operacijos gydėsi sanatorijoje.
Po reabilitacijos į namus grįžusi pensininkė sakė patyrusi šoką ir iki šiol negali atsigauti: „Aštuonios ar devynios obelys visiškai nupjautos, kitų paliktos tik viršūnės“, – ašarojo neįgali našlė, prieš penkis dešimtmečius su vyru sodą sodinusi ir prižiūrėjusi, kol leido jėgos.
Esą iš gausiai derėjusių obelų moteris turėdavusi naudos, ypač pastaraisiais metais, kai smarkiai sušlubavo jos sveikata.
Sunkiai vaikštančios pensininkės sodo obuolius surinkdavo ir parduodavo jos pažįstami, o gautus pinigus pasidalindavo su obelų savininke. Už obuolius žmonės jai padėdavo sutvarkyti daržą, nudirbti kitus kasdienius darbus. Pensininkei ypač gaila ananasinės ir antaninės veislės obelų. „Vienas nupjovė, kitų šakas išpjaustė. Žaizdų neužtepė, tad per vasarą ir likusios obelys nudžius“, – rypavo Ona.
Dėl sode buvusios talkos pensininkė niršta ant Bajorų seniūnaitės D.Ziemelienės: kaltina ją savivaliavimu, ir ne tik.
Neįgali sodybos šeimininkė mano, jog kažkam buvo labai reikalinga obelų mediena, todėl sode ir darbuotasi, kai jos nebuvo namuose. Vaikų neturinti našlė įtaria, jog svetimiems labai rūpi ir jos sodybos likimas, rašo „Gimtasis Rokiškis“.
