S.Lingė ir dar du Varėnos rajono gyventojai – Valdas Cironka ir Mindaugas Ulbinas, teisiamųjų suole atsidūrė dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis veikiant bendrininkų grupėje.
2020 metų sausio mėnesį jie buvo sulaikyti Varėnos rajone, kai netoli Lietuvos valstybinės sienos pėsčiomis gabeno 4250 pakelių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis, kurių vertė – beveik 15 tūkst. eurų.
Kauno apygardos teismas šių metų liepos 29 dieną paskelbė nuosprendį, kuriuo visus tris varėniškius pripažino kaltais.
S.Lingei teismas skyrė 2,5 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams 3 mėnesiams.
V.Cironkai buvo skirta 296 MGL ( 14 tūkst. 800 eurų), o M.Ulbinui – 246 MGL (12 tūkst. 300 eurų) dydžio baudos, kurias jie privalės sumokėti per 18 mėnesių.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs, o vėliau valstybinį kaltinimą pirmos instancijos teisme palaikęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Simonavičius šį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Prokuroras D.Simonavičius apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria visų trijų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažintas jų prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis.
Prokuroras nepagrįstu laikė ir S.Lingei paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Išnagrinėjęs prokuroro skundą, Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 16 dieną jį patenkino.
Antros instancijos teismo nuomone, Kauno apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad nuteistieji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, o S.Lingei skyrė bausmės atidėjimą.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su prokuroro argumentais, kad nuteistieji savo kaltę pripažino tik įvertinę byloje surinktų ir betarpiškai teisme ištirtų jiems nepalankių įrodymų visumą ir svarbą, iš dalies tik gynėjo patarimu, o tokioje situacijoje jų išreikštas prisipažinimas bei gailestis, turint omenyje ir ankstesnius nuteistojo S.Lingės teistumus už panašaus pobūdžio veikas, negali būti laikomas nuoširdžiu ir pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai taikė S.Lingei laisvės atėmimo bausmės atidėjimą.
Teismą įtikino prokuroro argumentai, kad S.Lingė anksčiau teistas 2 kartus, o ankstesni jo teistumai taip pat buvo susiję su pasienio ruože atliktais neteisėtais veiksmais.
Negana to, po Kauno apygardos teismo 2019 metų gruodžio 6 dienos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nepaisydamas visiškai neseniai įgyto teistumo ir jam pradėtos taikyti probacijos, nuteistasis S.Lingė 2020 metų sausį padarė dar vieną naują tokio paties pobūdžio nusikaltimą.
Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad S.Lingė, nepaisydamas jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių ir net žinodamas, jog dėl naujos veikos gali būti pasiųstas realiai atlikti jam jau paskirtos, bet atidėtos laisvės atėmimo bausmės, sistemingai daro analogiškus teisės pažeidimus, jo daromų veikų pavojingumas nemažėja.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, S.Lingei bausmės atidėjimas panaikintas, jam teks atlikti realią 2,5 metų laisvės atėmimo bausmę.
