Klaipėdos apylinkės teismas Rusijos pilietį už akių pripažino įtariamuoju beveik 49 mln. eurų narkotikų kontrabandos byloje.
Bylą tiriantys teisėsaugos pareigūnai teismui pateikė prašymą dėl ieškomo Rusijos piliečio pripažinimo įtariamuoju pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už itin didelio masto narkotikų kontrabandą ir neteisėtą disponavimą jais. Įstatymas už šiuos nusikaltimus numato laisvės atėmimą iki 15 metų.
Bylos tyrimą kontroliuojanti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Saulė Pučkienė BNS sakė, kad penktadienį teismas šiam Rusijos piliečiui taip pat skyrė suėmimą už akių.
„Rusijos pilietis išvyko iš Lietuvos į Rusiją dar iki krovinio atvykimo. Paskelbta jo tarptautinė paieška. Jo gyvenamoji vieta deklaruota Maskvoje. Bus imtasi visų priemonių jį susirasti ir apklausti“, – BNS sakė S.Pučkienė.
Mažąją bendriją Lietuvoje įregistravęs užsienietis turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, šį leidimą suteikė Migracijos departamentas. Prokuratūra nusiuntė užklausą šiai įstaigai dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Trečiadienį muitinė pranešė, kad Klaipėdoje sulaikyta daugiau kaip 600 kilogramų kokaino siunta – viena didžiausių narkotikų kontrabandos siuntų Lietuvos istorijoje. Narkotikus iš Ekvadoro atplukdytuose įrenginiuose pareigūnai aptiko slėptuvėse, joms atidaryti teko samdyti sunkius įrengimus išardyti galinčią bendrovę.
Krovinys aptiktas muitinės specialistams atlikus rizikos analizę, kuria remiantis detaliai patikrinti buvo atrinkti į Klaipėdos uostą iš Pietų Amerikos atplukdyti kroviniai. Jie buvo skirti Rusijos piliečio Lietuvoje įkurtai įmonei.
Pasak Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Telesforo Šimkaus, pareigūnams šio tyrimo metu teko susidurti su ypač dideliu aktyvumu, siekiant sutrukdyti patikrinti tariamus gamyklinius įrengimus – jie pasirodė tesą muliažai.
Anot muitinės pareigūnų, patikrinimui itin aktyviai priešinosi ir įmonei–gavėjai atstovavęs advokatas. Nė vienas įmonės darbuotojas taip ir nepasirodė pasiimti krovinio. Advokatas žodžiu ir raštais muitininkus įtikinėjo, kad toks patikrinimas esą nepataisomai sugadintų įrengimus.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Klaipėdos prokuratūra advokatui pretenzijų nereiškia.
„Su advokatu sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Jis pateikė orderį ginti. Ar trukdė, ar netrukdė, aš nežinau“ – BNS sakė prokurorė S.Pučkienė.
Vilniuje esančioje advokatų kontoroje dirbantis advokatas Saulius Kibilda, atstovaujantis byloje įmonei, sako, kad jam viešai metami kaltinimai yra nepagrįsti, jis procesams netrukdė – buvo rašomi tik informaciniai laiškai iš abiejų pusių – ką pateikti ir t.t.
„Aš esu advokatas, aš dirbau savo darbą. Nerašiau jokių skundų, nebuvo parašytas nė vienas skundas, buvo pateikti tik keli prašymai, buvo užtikrintos krovinio patikrinimo teisinės procedūros. Nebuvo jokių grasinimų teismais ir skundų. Mano kliento nebuvo Lietuvoje, įmonėje dirba tik vadovas ir buhalterė, todėl buvo reikalingas teisinių žinių turintis asmuo – advokatas“, – BNS sakė S.Kibilda.
BNS paklaustas, ar jo neištiko šokas, kai plastiko liejimo įrenginiuose buvo rastas labai didelis kiekis narkotikų, S.Kibilda tikino, kad advokatų šokas neištinka – jie dirba savo darbą. S.Kibilda sako toliau atstovaujantis savo klientui.
Muitinės kriminalistams pirmiausia įtarimų sukėlė krovinio pobūdis ir jo maršrutas. Tariamos liejimo formos, esą skirtos plastikiniams gaubteliams ir dangteliams gaminti, į Lietuvą atplukdytos iš Ekvadoro, užsukant į Kolumbiją, taip pat Vokietijos Hamburgo uostą.
Pasak muitininkų, būtent iš šių Pietų Amerikos šalių atgabentuose kroviniuose pastaraisiais metais Lietuvoje sulaikyta ne viena kvaišalų siunta.
Krovinys į Klaipėdą atplukdytas balandžio 14 dieną. Iškart paaiškėjo, kad detaliai patikrinti įrenginius bus labai sudėtinga – liejimo formos buvo masyvios ir labai sunkios – kiekviena svėrė po 3,5 tonos. Šiems ardymo darbams vykdyti teko skelbti konkursą, jį laimėjo viena Klaipėdos įmonė. Liepos 24 dieną pragręžus vieną iš įrenginių, paaiškėjo, kad ten slepiami kvaišalai – ant grąžto liko baltos spalvos miltelių, o pirminis narkotikų aptikimo testas parodė, jog tai tikriausiai kokainas.
Liejimo formų viduje, aušinimo kamerose rastos sandariai supakuotos, silikonu užlietos kvaišalų pakuotės. Iš viso aptiktos 576 pakuotės su kokainu, kiekviena jų sveria apie 1060 gramų. Taigi bendras sulaikytų kvaišalų kiekis – daugiau nei 610 kilogramų.
Sulaikyti kvaišalai perduoti ekspertams, jie tiksliai nustatys jų sudėti, grynumą, kiekį. Pirminiais duomenimis, jo grynumas siekia 75 procentus.
Muitinės kriminalistų skaičiavimu, Lietuvoje kasmet suvartojama apie 10-30 kilogramų kokaino, dabar sulaikyto kiekio būtų užtekę 20-61 metams.
Nebuvo jokių grasinimų teismais ir skundų. Mano kliento nebuvo Lietuvoje, įmonėje dirba tik vadovas ir buhalterė, todėl buvo reikalingas teisinių žinių turintis asmuo – advokatas
„Manome, kad sulaikyti narkotikai nebuvo skirti Lietuvos rinkai, galbūt čia gal galėjo likti labai maža krovinio dalis“, – BNS sakė Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas.
Muitinė iš savo biudžeto jau sumokėjo 10 tūkst. eurų už narkotikų aptikimo įrenginiuose darbus, dar apie 5 tūkst. eurų gali kainuoti jų naikinimas, saugojimas. Tokiam kroviniui saugoti, gabenti, naikinti paprastai reikia apsaugos.
Šio tyrimo metu taip pat bendradarbiauta su Prancūzijos bei Vokietijos muitinių pareigūnais.
Muitinės duomenimis, tai viena stambiausių sulaikytų siuntų šalies istorijoje. Panašios siuntos sulaikytos 2015 ir 2010 metais.
Pasak G.Kulikausko, kokainas neretai gabenamas įmantriose slėptuvėse – jis slėptas vyne, impregnuotas paletėse.
„Nepamenu nė vieno atvejo, kad pareigūnai būtų tikrinę krovinį ir jį sugadinę. Įtarimai dėl įtartinų krovinių taip pat visada pasitvirtina“, – teigė G.Kulikauskas.
