Nors Varduva ir grąžino jaunuolio kūną, Sedos miestelyje ramybės nėra, rašoma Mažeikių krašto laikraščio „Santarvė“ interneto svetainėje.
Daugiau nei tris mėnesius Sedoje ieškoto devyniolikmečio Simono Klemenio kūną, įšalusį lede, rado patys tėvai. Nuojautos vedami jie atėjo prie elektrinės, esančios Varduvos upėje, ir pastebėję ledo paviršiuje batą, iškvietė specialiąsias tarnybas.
Iš drabužių ir rastų dokumentų artimieji suprato, kad tai Simonas, kuris dingo dar praėjusiais metais, naktį iš lapkričio pirmosios į antrąją, po klasės draugų susitikimo.
Pakluso nuojautai
Renavo kaime gyvenantiems Simono tėvams nežinomybės metas baigėsi. Jie daugiau nei tris mėnesius ieškojo savo sūnaus ir iki paskutinės minutės vylėsi, kad jis dar yra gyvas.
Tėvai su artimaisiais, kaimynais ir pažįstamais visą tą laiką nenuleido rankų ir ieškojo jaunuolio – po kelis kartus išnaršydami tas pačias vietas.
Paieškų nebuvo nutraukę ir policijos pareigūnai, tačiau visos jų pastangos buvo bevaisės. Iki trečiadienio vakaro.
Tą dieną tėvai su kitais artimaisiais vėl leidosi į paieškas ir pasuko prie elektrinės, esančios prie Varduvos upės, už kelių kilometrų nuo Sedos miestelio.
Ieškoti būtent ten motiną ir tėvą pastūmėjo nuojauta.
„Santarvei“ paklausus Simono mamos Renatos, kodėl jie sūnaus ieškojo būtent toje vietoje, moteris atsakė, kad važiuoti ten pastūmėjo nuojauta.
Išsikvietė pareigūnus
Kurį laiką pavaikštinėję Varduvos pakrante dingusio vaikino artimieji pastebėjo upėje, netoli elektrinės, ledo paviršiuje įšalusį batą.
Šalia elektrinės gyvenanti ir teritoriją prižiūrinti Joana „Santarvei“ sakė, kad batą buvo bandyta pakrapštyti pagaliu.
„Paprastai į gaudyklę, esančią šalia elektrines, patenka visokių šakų, būna ir batų. Vienas iš vyrų, atėjusių kartu su tėvais, pabaksnojo batą pagaliu. Tuomet supratome, kad tai ne tuščias batas…“ – pasakojo Joana.
Įtarę, kad čia gali būti tai, ko taip ilgai buvo ieškota, artimieji kreipėsi į policiją ir ugniagesius. Į įvykio vietą buvo iškviestas Sedos ugniagesių gelbėtojų ekipažas. Kadangi kūną reikėjo išlaisvinti iš ledo, buvo iškviesti ir Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai.
Liudininkų teigimu, jiems sunku buvo prieiti prie jaunuolio kūno ir jį ištraukti.
Artimieji atpažino
Ištraukus kūną artimieji suprato, kad tai Simonas. Taip pat kišenėje buvo rasta piniginė su 180-čia litų.
Į ledą įšalusio vaikino kišenėje buvo rasta piniginė su 180 litų. Ant Simono rankos vis dar veikė laikrodis. Nuostabą sukėlė laikrodžio rodoma data – 20 d., tik neaišku kokio mėnesio.
Liudininkų, buvusių įvykio vietoje, teigimu, kai buvo ištrauktas kūnas, dėmesį patraukė ant Simono rankos vis dar veikiantis laikrodis. Dar didesnę nuostabą sukėlė laikrodžio rodoma data – 20 diena, tik neaišku kokio mėnesio.
Laukia ekspertizės rezultatų
Renata Klemenienė „Santarvei“ sakė, kad suradus sūnaus kūną palengvėjimo nepajuto, nes iki pat paskutinės minutės buvo viltis, jog Simonas vis dar gyvas.
„Mes ir toliau laikomės nuomonės, kad Simonas negalėjo nusižudyti. Taip pat kategoriškai atmetame nelaimingo atsitikimo versiją. Dabar laukiame, kokie bus ekspertizės rezultatai“, – kalbėjo vyresniojo sūnaus netekusi moteris.
Ekspertų rezultatų laukia ir dauguma sediškių, nes tarp gyventojų sklando įvairių versijų, kaip ir kodėl dingo Simonas ir kodėl jo taip ilgai nebuvo galima rasti.
Keliamos įvairios versijos
Kai kurie gyventojai įsitikinę, kad Simoną galėjo partrenkti automobilis ir slepiant pėdsakus jo kūnas įmestas į Varduvos upę netoli Sedos miestelio, kur šalia pagrindinio kelio eina upės savotiška kilpa.
Simonas negalėjo nusižudyti. Taip pat kategoriškai atmetame nelaimingo atsitikimo versiją, – kalbėjo vyresniojo sūnaus netekusi motina.
„Abejoju, ar pats Simonas galėjo įkristi į upę, nes prie vandens lapkričio naktį tikrai nėra ką veikti. Todėl peršasi išvada, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių jis buvo įmestas į upę. O ar gyvas, ar miręs jis tuo metu buvo, turėtų atsakyti ekspertai“, – savo nuomonę dėstė Sedos seniūnas.
Vis dar neaišku, kaip jaunuolio kūnas atsirado šalia elektrines, nes praėjus kelioms dienoms po jo dingimo, kūno čia nebuvo. Joanos teigimu, Simono kūnas įstrigti prie elektrinės esančioje gaudyklėje galėjo tik po kurio laiko.
„Prieš prasidedant šalnoms paprašiau žento, kad ją išvalytų, nes buvo prisikaupę šiukšlių. Tai buvo rudens pabaigoje, jau po Simono dingimo. Tuomet viskas buvo išvalyta ir gaudyklė buvo tuščia“, – pasakojo Joana.
Buvo mestos pajėgos
Aiškinantis Simono dingimą buvo tikrinamos pačios įvairiausios versijos. Policijos pareigūnai reaguodavo į bet kokį pranešimą ir tikrindavo gautą informaciją net už Mažeikių rajono ribų. Buvo pasitelkti ne tik vietiniai kinologai su tarnybiniais šunimis, bet ir specialistai iš Vilniaus, Klaipėdos ir kitų rajonų. Ne vieną dieną apylinkes žvalgė sraigtasparnis.
Miškus ir vandenų pakrantes „šukavo“ vietiniai gyventojai kartu su policijos pareigūnais ir kariškiais. Ne kartą buvo naršyta ir ta vieta, kur dabar rastas dingusio vaikino kūnas. Tačiau visos pastangos tuomet buvo bevaisės.
Tėvai kreipėsi ir į ekstrasensus. „Kažkiek ir ekstrasensai padeda, bet kaip parodė paskutinių dienų įvykiai, geriausiai vis dėlto nujaučia tėvų ir artimųjų širdys“, – susijaudinusi kalbėjo Renata.
Ji pasidžiaugė, kad visą tą laiką jautusi aplinkinių palaikymą ir norą padėti. Už tai esanti visiems dėkinga.
Jaunuolį mini gražiai
„Santarvės“ kalbinti žmonės apie Simoną atsiliepė tik gražiai. Jis buvo geranoriškas, visiems į pagalbą skubantis jaunas žmogus. Joana prisiminė, kad būtent jis pernai vasarą jai parvežė šieno.
„Geras vaikelis buvo, nieko blogo pasakyti negaliu. Padėdavo, jei tik ko reikėdavo. Pernai vasarą šieno parvežė. Tuomet dar pasakiau, kad ir kitais metais parveši. Tai jis atsakė, jei tik reikės, būtinai padės. Bet va, taip nutiko, kad jis tos kitos vasaros taip ir nesulaukė“, – susigraudinusi pasakojo Joana.
Anksčiau kalbinti Simono draugai ir pažįstami vienu balsu tvirtino, kad Simonas buvo draugiškas, mėgstantis sportuoti jaunuolis. Alkoholiu nepiktnaudžiavo.
Sedos miestelyje tvyro nerimas
Sedos V.Mačernio gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė sakė, kad žinia, jog rastas Simono kūnas, miestelį apskriejo žaibo greičiu ir pirmoji mintis, šovusi į galvą, buvo – ką dabar daryti?
„Iš tiesų dabar toks laikas, kai suplanuota yra daug renginių, skirtų Valentino dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai šimtadienį. Iš pradžių buvo sumanyta viską sustabdyti ir atidėti, bet vėliau, viską ramiau apmąstę, nusprendėme nieko nekeisti. Tiesiog reikia gyventi toliau“, – sakė G. Gricienė.
Nerimą kelia tai, kad nėra aiškios Simono dingimo priežastys. Nenorim apie tai galvoti, bet vis tiek peršasi mintys, kad dėl vaikino dingimo gali būti kalti kažkurie vietiniai žmonės, kurie gyvena šalia mūsų.
Vos tik Simonas dingo, į jo paieškas buvo įsijungusi ir gimnazijos bendruomenė. Direktorė dar pridūrė, kad nors Varduva ir grąžino jaunuolio kūną, miestelyje ramybės nėra.
„Nerimą kelia tai, kad nėra aiškios Simono dingimo priežastys. Nenorim apie tai galvoti, bet vis tiek peršasi mintys, kad dėl vaikino dingimo gali būti kalti kažkurie vietiniai žmonės, kurie gyvena šalia mūsų. Todėl miestelis galės lengviau atsikvėpti tik tada, kai bus sudėti visi taškai šioje istorijoje“, – kalbėjo G. Gricienė.
Panašiai kalbėjo ir Sedos bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė.
„Baisu tai, kas įvyko šiomis dienomis miestelyje. Atsiradus Simono kūnui, palengvėjimo nėra. Atvirkščiai – įtampa gal net didesnė, nes daug kas turim vaikų ir nežinia, kaip kas gali nutikti. Palengvėjimas bus tik tada, kai žinosim visas Simono dingimo aplinkybes, nes dabar yra daugiau klausimų nei atsakymų“, – miestelio gyvenimą apibūdino bendruomenės pirmininkė.
