Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas rugsėjį, gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento pranešimą, kad atlikus neplaninį patikrinimą pas vieną Kauno rajono veisėją buvo rasti netinkamomis sąlygomis laikomi net 81 šuo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtarus, kad su gyvūnais galėjo būti žiauriai elgiamasi.
15min jau anksčiau rašė, kad patikrinimo metu rasti šunys buvo laikomi mažuose, nepritaikytuose garduose, neturėjo nei vandens, nei pakankamai pašaro, tinkamo šiems augintiniams šerti.
„Visko esame matę, bet šis atvejis – išskirtinis. Tai iki šiol man žinoma didžiausia ferma gyvūnų, – atradus veisyklą kalbėjo „Nuaro“ direktorė Jurgita Gustaitienė. – Visuomenė pamatys, iš kokių sąlygų tie gyvūnai iškeliauja. Gaila. Turime tikrai apie daug ką pagalvoti. Šis žmogus (veisėja, – aut. past.), nemanau, kad galėtų kada veiklą vykdyti iš viso daugiau. Nemanau, kad gali pasitaisyti. Visokių tų veisyklų yra, bet ši – pati baisiausia. Tai yra pragaras žemėje.“
Nusikaltimo nebuvo
Anot prokuratūros pranešimo, tyrimo metu nustatyta, kad šunys buvo laikomi per mažuose narvuose, dalis narvų buvo pastatyti vienas ant kito, jų grindyse grotelės, o dalyje narvų nėra gultų. Buvo nustatyti ir kiti veisėjams taikomų reikalavimų pažeidimai, kurie nesuderinami su gyvūnų gerovės principais bei gali turėti įtakos jų sveikatai.
Tačiau, surinkus ir įvertinus visus gautus duomenis, atsižvelgus į gautas specialistų išvadas bei liudytojų parodymus, konstatuota, kad šiuo atveju nebuvo padaryta Baudžiamojo kodekso (BK) 310 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika, todėl tyrimas nutrauktas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį asmeniui gali būti taikoma tik tada, kai dėl žiauraus elgesio su juo gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.
Tais atvejais, kai nustatoma, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimai, kurių nesilaikymas prilyginamas žiauriam elgesiui su gyvūnais arba jų kankinimui, tačiau jeigu dėl to gyvūnas nežuvo ar nebuvo suluošintas, asmuo baudžiamas administracine tvarka.
Todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl gyvūnų laikymo reikalavimų bei kitų LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų, prokuroro sprendimu, perduoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentui, kurio pareigūnai įvertins veisėjos padarytus pažeidimus ir priims sprendimus dėl administracinės atsakomybės taikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyti nusikaltimo, numatyto BK 310 str. 1 d. požymiai, ir veisėjos veiksmus būtina vertinti Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka, prokuratūra nesprendė klausimų dėl šių gyvūnų likimo. Klausimus dėl tolimesnės jų priežiūros, globos, paėmimo ar grąžinimo savininkei pagal kompetenciją turi spręsti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas.
