Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai nuolat pastebi neatsargų, pavojingą dviratininkų elgesį ir fiksuoja skaudžias eismo nelaimes, kurių pasekmė – žuvę ar sužaloti dviratininkai, jų vežami keleiviai ar kliudyti pėstieji.
Eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, didesnė dalis įvyksta dėl to, kad patys dviratininkai nesilaiko Kelių eismo taisyklių. Geriau žinant pagrindines eismo įvykių priežastis, eismo nelaimių būtų galima išvengti, pažymima Vilniaus apskrities VPK atstovų trečiadienį paviešintame pranešime.
Dažniausios eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai ir kiti eismo dalyviai, priežastys yra šios:
– Dviratininkai važiuoja neblaivūs. Pavartojus alkoholio paprastai vengiama vairuoti automobilį, tačiau daug kas mano, kad dviratį vairuoti gali. Neblaivūs dviratininkai nesuvaldo savo transporto priemonės, dažnai ignoruoja Kelių eismo taisykles.
– Dviratininkai neatsargiai vairuoja. Neįvertina kelio dangos (pavojų kelia duobės, šulinio dangčiai, netikėtos kliūtys, šlapia arba kelio danga, žvyras).
– Dviratininkų vairavimo įgūdžių stoka. Pasireiškia po žiemos, kai dviračiu ilgokai nevažiavęs žmogus pervertina savo galimybes.
– Dviratininkai važiuoja važiuojamąja kelio dalimi, nors įrengti dviračių takai. Kelių eismo taisyklių 64.1. p. nustatyta, kad dviratininkams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, iškyrus Taisyklėse numatytus atvejus.
– Dviratininkai neatsargiai įvažiuoja į kelią iš kiemų, kitų šalia esančių teritorijų ir susiduria su keliu važiuojančia transporto priemone.
– Dviratininkai važiuoja pėsčiųjų ar dviračių taku, šaligatviu keldami pavojų pėstiesiems. Dviratininkams draudžiama važiuoti šaligatviais. Kelių eismo taisyklių 57 p. nustatyta, kad važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
– Tamsiu paros metu dviratininkai važiuoja be atšvaitų, žibintų, šviesą atspindinčios liemenių. Kelių eismo taisyklių 56 p. nustatyta, kad važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
– Važiuodami važiuojamąja kelio dalimi šviesiuoju paros metu nedėvi ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje ir gale nedega baltos ir raudonos šviesos žibintai.
– Dviratininkai nepagarbiai elgiasi važiuodami dviračių taku – nepraleidžia kitų dviratininkų, važiuoja per arti kitų ir užkliudo.
– Dviratininkai važiuoja per nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas. Kaip ir pėsčiasis, kuris žengia į pėsčiųjų perėją, taip ir dviratininkas turi įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikinti, kad tai saugu. Tačiau greičiau už pėsčiuosius judantys dviratininkai dažnai ir patys nespėja įvertinti minėtų aplinkybių. Kelių eismo taisyklių 64.9 p. nustatyta – dviratininkams draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėjomis.
