„Kauno apskrityje per praėjusią parą pradėta 10 tyrimų dėl padirbtų eurų. Viena vertus, tai negerai, bet, kita vertus, galime pasidžiaugti, kad gyventojai atkreipė dėmesį į mūsų patarimus, perspėjimus. Gali būti, kad dėl to žmonės tapo budresni ir dažniau kreipiasi į pareigūnus, tuo pačiu daugėja ir ikiteisminių tyrimų“, – mano Kauno apskrities VPK atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius.
Kauno apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Donatas Karalukas sakė, kad daug pranešimų apie netikrus eurus gavo iš prekybininkų. „Manoma, kad paimti falsifikuoti eurai yra gaminami užsienyje, jie pakankamai geros kokybės, tačiau atpažinti įmanoma“, – teigė D.Karalukas.
Pasak pareigūnų, labiausiai reikia atkreipti dėmesį į hologramą. Padirbtame banknote užklijuotas blizgutis, kuris tik blizga, bet nerodo besikeičiančių simbolių. Reverse turi būti blizgi juostelė su nominalo skaičiumi ir euro simboliu. Sunkiausia padirbti nominalo kampe esantį simbolį su fragmentais.
Daugiausia randama 50 ir 100 nominalo netikrų eurų banknotų, bet yra ir 20.
Šiuo metu šalyje nuo gegužės paimta per 100 vienetų padirbtų eurų. „Europoje panašūs padirbiniai pasirodė 2003 m. Jų išimta per 2 mln. vienetų. Lietuva yra trečia nuo galo. Daugiausiai falsifikatų randama Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje“, – pasakojo D.Karalukas.
D.Karalukas sakė, kad ir anksčiau per metus būdavo vykdoma apie 200 tyrimų dėl padirbtų litų.