Kaip teigia pats politikas, ketvirtadienį, vasario 3 dieną, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas P.Gražulį informavo, kad gavusi ir įvertinusi seimo nario pareiškimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesantaikos kurstymo LRT laidoje „Lietuva kalba“, kurią veda Rasa Tapinienė.
Tyrimas pradėtas pagal baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį: „tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
„Kreipiausi reaguodamas į milžinišką rezonansą ir nemažos dalies piliečių pasipiktinimą sukėlusį LRT laidos „Lietuva kalba“ metu žiūrovų balsavimui suformuluotą klausimą „Ar reikėtų nesiskiepijusių žmonių gyvenimą paversti „pragaru“ neleidžiant jiems net nusipirkti maisto parduotuvėje?“, – argumentavo P.Gražulis.
Vilniaus apskrities VPK atstovė Julija Samorokovskaja 15min patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, laukiama prokuroro paskyrimo.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus apskrities, vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A.Varnaitė.
LRT pozicija: aštrūs klausimai turi būti užduodami
Kilus rezonansui dėl laidoje užduoto klausimo LRT skelbė, kad klausimas „Ar reikėtų neskiepytų suaugusių gyvenimą paversti „pragaru“ uždraudžiant viską – įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėse?“ buvo skirtas šios laidos tikslinei grupei – moksleivių tėvams iš visos Lietuvos. Laidoje klausimai užduodami siekiant fiksuoti visuomenės ar jos grupių nuotaikas.
„Suprantame, kad dabartiniame jautriame kontekste aštriai suformuluoti klausimai labiau nei paprastai iššaukia audringas visuomenės reakcijas ir, kai nėra būtina, galima vengti klausimų, įaudrinančių visuomenę, tačiau norime atkreipti visų dėmesį, kad aštrūs klausimai žurnalistikoje yra būtini“, – LRT pranešime sakė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
„Lietuva kalba“ laidos redaktoriai pasirinko pasinaudoti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymu, kuris Prancūzijoje sulaukė tokios ir net aršesnės reakcijos, kai kalbėdamas apie skiepų priešininkus jis pavartojo žodį „emmerder“. Veiksmažodis, kilęs iš žodžio „merde“ (mėšlas), prancūzų kalboje yra laikomas vulgariu žargonizmu.
Laidos metu paaiškėjo, kad kas antras tikslinėje grupėje dalyvavęs mokinio tėvas ar mama pritarė Prancūzijos politinio lyderio idėjoms neskiepytiems asmenims uždrausti visą viešą gyvenimą, net ir apsilankymus maisto prekių parduotuvėse.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad ir aštrių frazių naudojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiančią nuomonės raišką, nes gali tarnauti stilistiniams tikslams, buvo teigiama LRT pranešime.
„Šiuo atveju aštrus palyginimas tik padeda perteikti vaizdingai situaciją, su kuria visuomenė susidūrė pandemijos metu. Klausimas tikslinei grupei leido atskleisti dalies visuomenės nuotaikas, todėl buvo tinkamas. Žurnalistika neturi kelti sau tikslo patikti visiems, ji turi siekti kuo tiksliau atspindėti valstybės ir visuomenės gyvenimą“, – pranešime buvo cituojamas laidos „Lietuva kalba“ prodiuseris Laurynas Šeškus.
Apie tai, kaip reaguoja į tai, jog Seimo narys P.Gražulis apskritai apskundė laidą policijai, L.Šeškus atsakė trumpai: „Politikas – dirba savo darbą“.
