Policija siekė, kad ši administracinė byla būtų grąžinta Kauno apygardos teismui ir G.Abeciūnui būtų paskirta nuobauda.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį nusprendė neatnaujinti šios administracinės bylos ir policijos prašymą atmetė.
Šioje byloje buvo įtariama, kad ligoninės vadovai davė neteisėtus nurodymus savo pavaldiniams, kad D.Gineikaitės kraujo tyrimo išvadoje būtų parašyta, jog alkoholio jame nerasta. Prokuratūros teigimu, buvo sukeisti mėginiai ir surašyta tikrovės neatitinkanti išvada.
Kauno klinikinės ligoninės vadovas G.Abeciūnas kartu su savo pavaduotoju ir dar dviem ligoninės medikais yra kaltinamieji byloje aiškinantis bandymą nuslėpti D.Gineikaitės neblaivumą. Šią bylą dar nagrinėja Kauno apylinkės teismas.
LAT pažymėjo, kad tiek administracinis, tiek baudžiamasis procesai vyksta dėl iš esmės to paties G.Abeciūno poelgio 2015 metų gruodžio 19, 20 dienomis. Abiejuose procesuose G.Abeciūnui surašytuose jį kaltinančiuose procesiniuose dokumentuose nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės, tik skiriasi teisinis jo veiksmų vertinimas administracine ir baudžiamąja prasme.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo non bis in idem principo pažeidimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.
Todėl LAT sutiko su Kauno apygardos teismo išvadomis ir priimtoje nutartyje konstatavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog skirtingas iš esmės to paties poelgio (veiksmų) teisinis kvalifikavimas nepagrindžia ir nepateisina būtinybės dubliuoti procesus.
„Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo non bis in idem principo pažeidimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje“, – paskelbė LAT. Non bis in idem principas – draudimas antrą kartą persekioti ir bausti už tą patį teisės pažeidimą.
Pernai gruodžio 19 dieną Kauno apylinkės teismas G.Abeciūnui bylą nutraukė neįrodžius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šis teismas, išnagrinėjęs medikų bylas dėl melagingų parodymų davimo, nusprendė, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog ligoninės vadovai padarė minėtą teisės pažeidimą. Nutarime pabrėžta, kad Kauno klinikinės ligoninės vadovai nedalyvavo nagrinėjant D.Gineikaitės administracinio teisės pažeidimo bylą, neliudijo ir nedavė jokių parodymų ar išvadų.
Tačiau Kauno apygardos teismas administracinės bylos nutraukimo pagrindus pakeitė – byla nutraukta ją pradėjus įstatyme neįgaliotam asmeniui, pasibaigus nustatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams ir dėl to paties pažeidimo esant iškeltai baudžiamajai bylai.
Vienas pagrindų – G.Abeciūno administracinė byla buvo nutraukta, nes ją pradėjo įstatyme neįgaliotas asmuo – policijos tyrėja.
„Nagrinėjamu atveju prokuroras nepagrįstai įstatyme jam suteiktą teisę iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą suteikė institucijai, neturinčiai teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 187 2 straipsnį (Kauno apskrities VPK); prokuroras, nutraukęs ikiteisminio tyrimo dalį, esant pagrindui, turėjo priimti sprendimą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir medžiagą, reikalingą bylai išnagrinėti, pasiųsti organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, šiuo atveju – teismui“, – konstatavo Aukščiausiasis Teismas.
Iš pradžių G.Abeciūnui dėl įrodymų naikinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau jis buvo nutrauktas, o prokuroras nutarimu pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai perduoti nutarimą ir reikiamą medžiagą Kauno apskrities policijai, kad ji spręstų klausimą dėl G.Abeciūno patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl įkalčių arba įrodymų naikinimo bei jų slėpimo arba kitokios apgavystės padarymo administracinio teisės pažeidimo byloje.
G.Abeciūnui grėsė bauda nuo 289 iki 868 eurų.
Vis dėlto Klinikinės ligoninės gydytojas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė teismo anksčiau buvo pripažinti kaltais dėl melagingų parodymų davimo: jie pripažino antrą kartą paėmę D.Gineikaitės kraujo mėginį. Už tai jiems paskirtos baudos. Šie nutarimai yra įsiteisėję.
Ligoninės vadovai teigė, kad taip pavaldiniai pasielgė savo iniciatyva.
Tuo metu D.Gineikaitė buvo išteisinta, kad siekė tikrovės neatitinkančios išvados apie alkoholio kiekį kraujyje.
D.Gineikaitė būdama neblaivi Kaune avariją sukėlė 2015 metų gruodį. Tyrimą atliekantys pareigūnai ligoninėje rado du kraujo mėginius.
Teismas D.Gineikaitei už vairavimą girtai yra skyręs 1,3 tūkst. eurų baudą ir pusketvirtų metų atėmęs teisę vairuoti. D.Gineikaitė po incidento iš pareigų Nacionalinėje žemės tarnyboje atleista pačios prašymu. Baudžiamojoje byloje Kauno apylinkės teisme D.Gineikaitė teisiama kartu su G.Abeciūnu.
