Panašių atvejų, kai abejonių kelia policijos sprendimai atsisakyti pradėti tirti ne tik smulkias vagystes, bet ir sunkius smurtinius nusikaltimus, daugėja. Viena tokios situacijos priežasčių įvardijama policijos reforma.
Reformą įvykdę policijos atstovai džiaugiasi teigiamomis permainomis, generalinis komisaras Linas Pernavas rodo nusikalstamumo statistiką ir visuomenės nuomonės apklausos rezultatus, kurie, iš pirmo žvilgsnio, atrodo įspūdingai.
Pirmaisiais policijos reformos metais registruotas nusikalstamumas krito penktadaliu, o, pavyzdžiui, 2013 m. jis siekė 80 tūkst., kai 2016 m. jau buvo vos 56 tūkst., o pasitikėjimas policija pastarąjį penkmetį dar niekada nebuvo toks aukštas.
Ar tai reiškia, kad Lietuva tapo gerokai saugesnė šalis?
„Statistika tarsi gerėja, bet tai daroma aukų sąskaita, nusikalstamos veikos tiesiog neregistruojamos“, – tvirtina Mykolo Romerio universiteto profesorius ir buvęs Policijos fakulteto dekanas Petras Ancelis.
Anot jo, procesai, kai policija įvairiais būdais pradėjo manipuliuoti registruoto nusikalstamumo statistika, prasidėjo dar 2009-aisiais.
Profesorius negali atsistebėti, kaip policijos vadovybė nesuvokia tokio elgesio pasekmių ateityje – nepersekiojami nusikaltėliai tik tobulėja, trumpiau sakant, ugdoma nauja teisės pažeidėjų karta, kuri po dešimtmečio gali žiauriai siautėti pasijutusi neliečiama.
„Kai tokie dalykai nefiksuojami, jie ateičiai sukelia tokių procesų, kad nusikaltėliai jaunėja, jie siautėja nebaudžiami. Smulkūs nusikaltėliai vis tiek turi būti fiksuojami, kontroliuojami, persekiojami. Šių dalykų slėpti nereikia“, – sako P.Ancelis.
Profesorius atsidūsta: deja, jo bandymai kreiptis tiek į parlamentą, tiek į Vyriausybę ir prezidentę atsimušė į sieną. Panašu, kad valstybė policijai leidžia tvarkytis taip, kaip ji išmano.
Prokurorams – spjūvis į veidą
Prokurorai taip pat smarkiai suabejojo, ar per metus išties šalyje taip krito nusikalstamumas. Ypač, atsižvelgiant į policijos reformą vertinančioje Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pažymoje minimą faktą, kad Bendrojo pagalbos centro statistiniai duomenys nerodo ryškių pokyčių apie pranešimus.
Pradėjus gilintis į policijos veiklą, per metus skaičius bylų, kai prokurorai nusprendė panaikinti policijoje priimtus nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, išaugo daugiau nei triskart, nuo 406 arba 1,1 proc. visų bylų iki 1325 arba 4,1 proc. visų bylų.
Kelia didelę nuostabą, kad policija gali atsisakyti teikti informaciją prokurorui, o Generalinė prokuratūra į tai nereaguoja, – sako E.Motiejūnas.
Policijos departamento Ramūnas Matonis aiškina, kad tai lėmė prokurorų sprendimas po Matuko nužudymo panaikinti visus atsisakymus pradėti tyrimus ir juos peržiūrėti iš naujo.
Tačiau 15min kalbinti prokurorai tikina, kad Matuko tragedija nieko bendro su pradėtais tikrinimais neturi, svarbiausia to priežastis, pasak jų, dėl neaiškių priežasčių smukęs nusikalstamumas.
Generalinis prokuroras praėjusių metų gegužę raštu kreipėsi į policijos vadovybę, atkreipdamas dėmesį į trūkumus, kai pareigūnai vis dažniau be pagrindo neregistruoja, arba nusikaltimus registruoja pavėluotai. Tokių atvejų prokurorai atrado dešimtis, o tarp jų yra ir pavyzdžių, kai policija net nepradėjo tyrimo dėl sumušto ir apiplėšto žmogaus, ne vieno smurto atvejo ir daugybės vagysčių.
Mūsų įstatymuose yra saugiklių nuo tokio galimo policijos piktnaudžiavimo. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, nedelsiant pradėti tyrimą, tada jį imasi kontroliuoti prokuroras.
Tačiau policija sugalvojo, kaip apeiti prokuratūrą. 2016-ųjų pradžioje komisariatams išplatintas generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio pasirašytas raštas, kai pareigūnai skatinami, nepasitvirtinus informacijai apie nusikalstamą veiką, nepradėti nei aplinkybių patikslinimo, nei priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nepradėjus tyrimo prokurorų informacija nepasiekia.
Apie tokį sprendimą pareigūnas turėjo informuoti savo vadovą arba jo įgaliotą asmenį, tačiau 2017-ųjų liepą generalinis komisaras įsakė, kad pranešti pastariesiems taip pat nebereikia, užtenka informuoti pranešimą užregistravusį kolegą.
„Nesubalansuotas siekis supaprastinti procesinius veiksmus ir tinkamai reglamentuoti vidiniais teisės aktais jų kontrolę išlaiko riziką neregistruoti padarytų nusikalstamų veikų arba jas kvalifikuoti administraciniais nusižengimais“, – rašoma policijos reformą vertinančioje Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pažymoje.
Kai nepriimamas joks procesinis sprendimas, pranešimai apie vagystes, užpuolimus ir kitus nusikaltimus, nurašomi „į bylą“. Vienam 15min kalbintam prokurorui tokie nurašymai primena sovietmetį.
Dar įdomiau, kai prokurorai pamatė, kad „į bylą“ nurašomi ir netiriami pagrįsti pranešimai apie nusikaltimus, į policiją buvo kreiptasi reikalaujant kiekvieną mėnesį prokurorus informuoti apie „į bylą“ nurašytus sprendimus.
Tačiau atgal gavo tik spjūvį į veidą. 2017 m. rugpjūtį generalinio komisaro pavaduotojo E.Šilerio pasirašytame rašte apskričių komisariatams nurodoma šios informacijos neteikti, o sprendimas motyvuojamas asmens duomenų apsauga.
Šis E.Šilerio raštas buvo atsakymas į Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno prašymą kas mėnesį jam teikti duomenis apie nenagrinėtus nusikaltimus ir pažeidimus. Beje, E.Šilerio rašte minima, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio prašymas.
„Kelia didelę nuostabą, kad policija gali atsisakyti teikti informaciją prokurorui, o Generalinė prokuratūra į tai nereaguoja“, – paklaustas apie šią situaciją 15min sakė E.Motiejūnas.
Pašnekovas pridūrė, kad asmens duomenų apsauga yra keistas motyvas, nes jis turi leidimą dirbti su slapta informacija.
Savo ruožtu 15min Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė aiškino, kad minimame rašte nurodomi tik pavieniai trūkumai.
„2017 m. rugpjūčio mėn. buvo gautas dar vienas PD raštas, kuriame akcentuoti svarbūs duomenų tvarkymo ir perdavimo aspektai. Iškeltų klausimų sprendimai buvo rasti praėjusių metų rudenį įvykusiuose darbiniuose prokuratūros ir policijos vadovų pasitarimuose, įskaitant ir jų metu numatytas tam tikras bendras prevencines priemones“, – sakė ji.
Profesoriaus P.Ancelio teigimu, pagal Konstituciją, prokuratūra turėtų užimti dominuojantį vaidmenį baudžiamajame persekiojime, tačiau situacija šiuo metu kitokia.
„Nors Konstitucijos 118 str. įtvirtina dominuojantį prokuroro vaidmenį baudžiamajame persekiojime, tačiau, kaip teisės mokslininkų taikliai buvo pastebėta, Lietuvoje lyderystę šioje veikloje, užėmė ne prokuratūra, o policija“, – sako P.Ancelis.
Gražūs skaičiai ir žiauri realybė
Į šią problemą dėmesys atkreipiamas ir VRM pažymoje. Pastebima, kad vis didesnis dėmesys skiriamas tyrimams, kur įtariamieji įkliūna su įkalčiais arba nusikaltimų vietoje – girti prie vairo, mušantys žmonas ar traukiantys marihuanos suktines, o nusikaltimus, kur įtariamieji nėra iškart aiškūs, vengiama tirti ir net registruoti.
Statistika tarsi gerėja, bet tai daroma aukų sąskaita, nusikalstamos veikos tiesiog neregistruojamos.
P.Ancelis su nerimu jau dešimtmetį stebi vykstančius procesus ir sako – vaikštome po minų lauką.
„Tas procesas prasidėjo pakankamai seniai, maždaug nuo 2009-ųjų metų“, – sako profesorius.
2009 metais gerokai ūgtelėjęs registruotų nusikalstamų veikų skaičius buvo staigiai suvaldytas ir 2010 m. jau sumažėjo beveik 5 tūkst. Be abejo, L.Pernavas yra atkreipęs dėmesį, kad blogėjant ekonominei situacijai nusikalstamumas auga, o 2009-aisiais šalyje siautėjo krizė.
Bet, P.Ancelio teigimu, prie to prisidėjo ir 2008-ųjų vasarą patvirtintas įsakymas, kai tyrimo pradėjimo klausimas galėjo būti nukeltas keliasdešimt dienų ypač mirties, gaisro priežasčiai ar pasislėpusiam asmeniui nustatyti. Po šio sprendimo šalyje ne tik sumažėjo registruotas nusikalstamumas, bet ir šoktelėjo nusikaltimų išaiškinamumas – nuo 41 proc. Iki 46,5 proc.
„Užpernai ir pernai išaiškinamumas siekė 55 proc., o gyvenime, duok Dieve, kad būtų bent 30 proc., – sako P.Ancelis ir priduria. – Ištyrimas? Koks ištyrimas, jei nepradėjai ikiteisminio tyrimo. Tiriame akivaizdžius nusikaltimus, smurtas artimoje aplinkoje, pasipriešinimas pareigūnams, čia net nėra ką tirti. Ką čia aiškintis? Atvažiavai, konstatavai faktą ir siunti bylą į teismą. Šių nusikalstamų veikų registravimas ženkliai šoktelėjo, o veikų išaiškinamumas vos ne 100 proc.“
Tas akivaizdu ir statistikoje. Pradėjus policijos reformą, per metus smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius šoktelėjo 3 tūkst., o vagysčių skaičius krito 12 tūkst. Tiesa, 2014-ųjų pabaigoje buvo dekriminalizuotos vagystės, kai pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL (114 Eur). Tačiau pagal administracinę atsakomybę kvalifikuojamų vagysčių padaugėjo tik 6 tūkst.
kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo
„Per metus žymiai sumažėjo vagysčių atvejų – net 25 proc. Kyla klausimas, ką rodo šis skaičius – ar žmonių netikėjimą, kad pareigūnai ištirs vagystes ir dėl to į juos nebesikreipiama, ar tai labai žymus nusikalstamumo mažėjimas, kuriuo reikėtų girtis. Jei tai pirmasis atvejis, kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo“, – VRM išplatintame pranešime spaudai apie policijos reformą cituojamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
O bendras nusikalstamumo sumažėjimas įspūdingas. Pirmaisiais policijos reformos metais jis iškart smuktelėjo beveik 14 tūkst. arba 20,4 proc. iš visų registruotų nusikalstamų veikų.
„Plėšimai, vagystės... sveikatos sutrikdymai, kai žmogus atvežamas į ligoninę, gydytojas privalo pranešti, kad šioje vietoje kažkas negerai, tai ne šiaip trauma, tai smurtas. Na, ir ką? Praneša, ateina gudrus ir patyręs policijos pareigūnas ir klausia: o kaip čia iš tikrųjų buvo? A, girtas ėjai naktį. Iš baliaus? Tai čia gal giminės? Ar darysim tą tyrimą, ar prasidėsi? Žmogus sako: nereikia. Parašo, kad dėl kūno sutrikdymo niekam neturi pretenzijų ir neprašo pradėti ikiteisminio tyrimo. Būna ir tokių dalykų net mirties atveju – yra tokių atvejų, kai jau žmogų reikia laidot ir visi numoja ranka: ką čia nagrinėsim“, – aiškina prof. P.Ancelis.
15min anksčiau rašė apie mįslinga vyro mirtį šių metų pradžioje, kai žmogus, anot policijos, pats paskendo 30 cm gylio upelyje.
Kovo 9-ąją susisiekus su mirusiojo artimaisiais jie pasakė, kad situacija nepasikeitė, policija ir toliau laikosi savo versijos, nors liudininkai matė, kaip vakarą prieš mirtį velionis buvo persekiojamas neaiškios kompanijos.
E.Pašilio pasirašytame rašte dėl trūkumų nagrinėjant asmenų pranešimus ir skundus nurodoma, kad per pusmetį Alytaus, Druskininkų ir Varėnos ligoninės 422 kartus kvietė pareigūnus, nes į gydymo įstaigas buvo pristatytas žmogus, galimai nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos. 33 pranešimai policijoje taip ir nebuvo užregistruoti.
Štai Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate per mėnesį gauta 15 pranešimų apie telefonų vagystes, tačiau nepriimta jokio sprendimo ir jie nurašyti „į bylą“.
„Į bylą“ nurašyta dar 14 pranešimų, tarp kurių – sumuštas asmuo, atimtas telefonas, pavogta piniginė su dokumentais, banke išgryninta 2 tūkst. eurų, prie klubo penkių asmenų sumušta mergina.
Visus šiuos „į bylą“ nurašytus pranešimus patikrinę prokurorai rado nusikalstamos veikos požymių. Susisiekus su nukentėjusiais, 3 iš jų parašė naujus skundus ir buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Dar viena gudrybė, kai policija atvyksta pas sumuštą žmogų, tačiau šis nerašo pareiškimo, policija nepradeda tyrimo dėl sveikatos sutrikdymo ir situacija tuo pasibaigia. Prokurorai panaikina tokius sprendimus ir pradeda tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
KITOJE PUBLIKACIJOJE SKAITYKITE: kriminalistų elitas degina savo kvalifikaciją gatvėse
