Spalio 30 d. popietę Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate surengta speciali trumpoji spaudos konferencija, skirta skaudžiam trečiadienio eismo įvykiui, per kurį Vilniaus policijos pareigūno vairuojamas automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo jaunuolę. Komentarus pateikė Vilniaus policijos viršininkas Kęstutis Lančinskas ir sostinės kelių policijos vadovas Vytautas Černevičius.
Pareigūnai ne tik atskleidė vėl visą visuomenę sukrėtusios eismo nelaimės aplinkybes, bet ir nepraleido progos griežtai pakalbėti apie pačių eismo dalyvių, pirmiausiai pėsčiųjų, neatsakingumą.
Pasak sostinės komisarų, būtent pėstieji yra viena nedrausmingiausių eismo dalyvių grupių, kelianti chaosą gatvėse ir keliuose.
Kelių policijos vadovas V.Černevičius minėjo, kad nubaustų pėsčiųjų skaičius šiais metais išaugo net keturis kartus. Tačiau žmonės jokių išvadų dėl tokių policijos sankcijų nedaro ir toliau nesisaugo keliuose. Viršininkas K.Lančinskas savo ruožtu prasitarė negalintis pamiršti labai panašios eismo sostinės T.Narbuto gatvėje, kurios metu 19-metė, neįsitikinusi saugumu, žengė per gatvę maigydama rankoje telefoną, o į ausis įsikišusi ausines.
Naujojoje Vilnioje esančio 4-ojo sostinės policijos komisariato 42 metų postinis A.A. pastaruoju metu į darbą nevaikšto, nes turi nedarbingumo lapelį dėl stuburo problemų. Beje, liudininkai jo automobilyje „VW Sharan“ matė išteptą statybininko uniformą, tačiau ar pareigūnas pastaruoju metu darbuojasi statybose, oficialių duomenų nėra. Viršininko K.Lančinsko žiniomis, būtent trečiadienį pareigūno A.A. nedarbingumo lapelis buvo dar sykį pratęstas.
Tuo tarpu po mašina pakliuvusi nepilnametė prieš kelias akimirkas buvo išlipusi iš lengvojo automobilio. 15-metę ten atvežė ir išleido jos klasės draugės tėvas. Teigiama, kad paauglė planavo pereiti gatvę, sulaukti autobuso ir važiuoti juo tikriausiai namo.
Merginai reikėjo įveikti tris eismo juostas vienoje kelio pusėje. Visame Pilaitės prospekte leidžiamas greitis yra 70 km/val., tačiau prieš perėją vairuotojams privaloma sulėtėti bent iki 50 km/val.
Perėja yra šiek tiek apšviesta. Pėsčioji buvo apsirengusi tamsiai ir neturėjo atšvaitų – nei prisegtų, nei kišenėse.
Pasak K.Lančinsko, eismo nelaimės aplinkybės yra „labai miglotos“.
„Įsivaizduokite – vakaras, tamsu... Yra daug dalykų, kuriuos reikia išsiaiškinti“, – pabrėžė viršininkas.
Policijos vadovas siūlė neskubėti ko nors kaltinti ar teisti, o leisti tyrėjams surinkti visą medžiagą, palaukti, kol išvadas pateiks ekspertai.
Panašu, kad iki smūgio į pėsčiąją vairuotojas jos apskritai nematė. Po smūgio nepilnametė liko ant „VW Sharan“ priekio. „Pagal fotografijas, kurias mačiau, išeina taip, kad auka dar buvo vežama ant automobilio kažkiek laiko“, – minėjo Vilniaus policijos vadovas.
Nelaimėlė krito žemėn tik maždaug už 80 metrų nuo perėjos.
Medikai tik konstatavo pėsčiosios mirtį. Vairuotojas, pirminiais duomenimis, buvo blaivus, tačiau tiksliam tyrimui paimta jo kraujo.
„Aišku, kad tokioje situacijoje visi mes jaučiamės labai blogai. Kai tokia nelaimė įvyksta policininkui ar paprastam piliečiui, ar man pačiam, neduok Dieve, taip atsitiktų – tai iš tikrųjų yra didžiulė tragedija. Tai prisiminimas, kuris ilgai sapnuosis ir, matyt, persekios tave iki gyvenimo pabaigos,“ – kalbėjo komisaras K.Lančinskas.
K.Lančinskas minėjo, kad paprastas postinio pareigas einantis pareigūnas per porą dešimčių tarnybos metų niekuo ypatingai nepasižymėjo – nei bloguoju, nei geruoju. Šiuo metu galiojančių tarnybinių nuobaudų policininkas neturi.
„Aišku, kad tokioje situacijoje visi mes jaučiamės labai blogai. Kai tokia nelaimė įvyksta policininkui ar paprastam piliečiui, ar man pačiam, neduok Dieve, taip atsitiktų – tai iš tikrųjų yra didžiulė tragedija. Tai prisiminimas, kuris ilgai sapnuosis ir, matyt, persekios tave iki gyvenimo pabaigos. Niekam nelinkiu tokios situacijos, nė vienam iš jūsų“, – į nepavydėtiną pavaldinio padėtį mėgino įsijausti komisaras.
Paklaustas, kaip vertina pėsčiųjų perėją, kurioje įvyko nelaimė, K.Lančinskas atsakė taip: „Saugumas yra ne policijos reikalas, o savivaldybės. Bet tokių, kaip ta, pėsčiųjų perėjų, mano galva, neturėtų būti.“
Jis minėjo, kad 2014 m. savivaldybės sprendimu, šią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją yra nutarta palikti.
Kelių policijos vadovas V.Černevičius antrino, kad diskusijos, ar šią Pilaitės perėją verta panaikinti, o galbūt perdaryti į reguliuojamą, vyksta nuo 2012 metų.
„2014 metais kartu su savivaldybės atstovais, kadangi savivaldybė reguliuoja eismą, mes vėl apžiūrėjome visas perėjas, taip pat ir šią. Ir buvo nutarta, esant galimybei, ją padaryti saugią, reguliuojamą“, – minėjo V.Černevičius.
Sostinės kelių policijos vadovo teigimu, nei vairuotojai, nei pėstieji „visiškai nesirūpina“ vieni kitų saugumu. Ir tokia prasta padėtis – visoje Lietuvoje.
„Vairuotojui daug saugiklių numatyta. Jis privalo sulėtinti greitį, įsitikinti, kad tikrai saugu. Jei kitas automobilis sulėtino greitį, jis irgi privalo sulėtinti. Ir pėsčiasis privalo įsitikinti dėl artėjančio automobilio, ar jam bus saugu eiti per pėsčiųjų perėją“, – rodos, elementarius dalykus aiškino V.Černevičius.
Jis dar pridūrė: „Matome, kas darosi šiuo metu keliuose. Yra labai bloga situacija.“
Kodėl pastaruoju metu Vilniuje daugėja skaudžių eismo nelaimių, kuriose sužeidžiami ar net žūsta pėstieji? Pareigūnai sako, kad sostinėje yra didelis automobilių skaičius ir prie jo prisitaikyti nespėjanti infrastruktūra.
„Matome, kas darosi šiuo metu keliuose. Yra labai bloga situacija“, – kalbėdamas ne tik apie sostinę pripažino Vilniaus kelių policijos vadovas V.Černevičius.
„Pirmas dalykas yra didžiulis automobilių skaičius. Antras – žmonės nesirūpina savo saugumu. Tai du pagrindiniai dalykai, bet, aišku, lemia ir infrastruktūra, kuris nespėja keistis taip greitai, kaip didėja automobilių skaičius. Pamoralizuosiu: gyvename sostinėje, privalome gerbti ir rūpintis vieni kitais. Daug nelaimių tikrai išvengtume, jeigu prieš eidami į perėją apsižvalgytume, įsitikintume, kad yra saugu, važiuodami prieš perėją pristabdytume, parodytume posūkį rikiuodamiesi, o ne lįstume įžūliai. Ir nelenktume iš dešinės. Kai susideda didelis transporto kiekis, noras lėkti ir neatsakingumas, o jeigu dar kažkas alkoholio išgeria, tada pasekmės aiškios“, – kalbėjo K.Lančinskas.
Pasak komisaro, jeigu Lietuva būtų labai turtinga, galima būtų ant kiekvienos sankryžos pastatyti po policininką, tačiau tai vis tiek neišgelbės – visi važiuos pagal taisykles, kol bus matomas policininkas: „O kai pravažiuos policininką, vėl prasidės cirkas, kas matyti keliuose.“
Ar policija mato būdų ugdyti pėsčiųjų sąmoningumą, stiprinti jų savisaugos instinktą?
„Pagal šių metų statistiką apie 60 proc. nubaustųjų eismo dalyvių yra pėstieji. Baudžiami pėstieji pyksta, piktinasi, šaukia ant mūsų policijos pareigūnų. Bet mes esame įsitikinę, kad vienintelis būdas pakelti jų sąmoningumą yra būti labai griežtais principingais jų atžvilgiu. Kadangi pėstieji yra tie žmonės, kurie savęs nesaugo, labai nesaugo“, – teigė K.Lančinskas.
