Prokuratūra skelbia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš jų daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Iš viso įvykdyta daugiau nei 200 apklausų, atlikta daugiau nei 30 kratų.
Tyrimo metu gauta daugiau nei 50 specialistų išvadų, panašiai tiek patikrinta elektroninių priemonių ir laikmenų.
Sisteminė korupcija
Antradienį Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.
Kaip pranešė M.Jovaiša, kaltinamojo akto įteikimo procesą įtariamiesiems planuojama baigti antradienį, tada byla bus perduota teismui.
„Byla 108 tomai, apie 450 puslapių sudaro vien kaltinamasis aktas. Manome, kad bylą teismui galėsime perduoti jau rytoj“, – sakė M.Jovaiša.
R.Lukošius antrino, kad ši politinės korupcijos byla baigta, o tolesnis jos kelias – teismas.
„Norėtume konstatuoti faktą, kad pavyko išaiškinti ir atskleisti ne tik baudžiamąja, bet ir bendrąja politine prasme tokius faktus, kurie liečia politinę korupciją ne pavienių atvejų, bet sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, metančius šešėlį ant kitų asmenų, kurie nėra nei įtariamieji, nei turi kitokį statusą, bet byloje nuskamba jų pavardės ar pareigos“, – sako R.Lukošius.
Anot jo, verslo atstovai tarėsi ne tik dėl konkrečių dalykų, bet ir dėl galimų palankių sprendimų ateityje, dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad būtų papirkti politikai, kad būtų daroma įtaka jų sprendimams, svarbiausia tai, kad šis mechanizmas neliko latentinis, jis iškilo į viešumą.
„Vertinant šitos bylos kontekste, yra ne tik tartasi dėl konkrečių dalykų, bet paliekama laisva erdvė, kad tam tikras atvejais bus sutariama, nes vėliau kartu teks dirbti“, – sakė R.Lukošius.
Paklaustas, ar nesubliūkš ši byla, R.Lukošius teigė, kad negali to nei patvirtinti, nei paneigti.
„Mes pateikėme daug duomenų, teismas pasakys, ar viskas yra įrodymai. Tai palikime teismui“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad nors teisėsauga sulaukia kritikos dėl lėto bylos tyrimo, iš tikrųjų tokią didelę politinės korupcijos išaiškino gana greitai – per 17 mėnesių.
Kai kurie kaltinamieji šioje byloje užsiminė, kad prokuratūra gali siekti neviešo bylos nagrinėjimo. Tačiau tai prokurorai neigia.
„Nematome nei vieno pagrindo, kodėl ši byla galėtų būti nagrinėjama ne viešuose teismo posėdžiuose“, – sakė M.Jovaiša.
Pasak M.Jovaišos, maksimali gresianti bausmė kaltinamiesiems fiziniams asmenims – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, tuo metu juridiniams asmenims gresia likvidavimas, veiklos apribojimas arba bauda iki 1,9 mln. eurų.
Prokuroras atmetė „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus kaltinimus, jog byla buvo politizuota, pabrėždamas, kad pareiškimai „nėra paremti faktais“.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. Kodėl jis nedalyvavo spaudos konferencijoje, nebuvo paaiškinta.
Susitikinėjo nuolat
Išplatintame pranešime spaudai prokuratūra skelbia, kad tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis, dėl užimamų pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs koncerno vardu, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės 10 dienos, įtariama, papirkinėdamas politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.
Kaltinimuose nurodyta, kad tuo laikotarpiu R.Kurlianskis daugkartiniuose susitikimuose su minėtais politikais siūlė, žadėjo, susitarė duoti ir davė kyšius už teisėtą ar neteisėtą jų veikimą koncerno naudai.
Pranešama, kad 2015 m. liepos mėn. Š.Gustainis priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, o tų pačių metų spalio mėnesį susitiko su R.Kurlianskiu.
Susitikimo metu tuometinis Seimo narys Š.Gustainis iš verslininko gavo koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą.
Toliau politikas, vykdydamas R.Kurlianskio prašymą, 2015 m. spalio–lapkričio mėn. Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.
Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai buvo panaudoti nuo 2016 m. sausio 16 d. iki tų pačių metų balandžio 24 d. vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.
E.Masiulis buvo papirkinėjamas ne tik pinigais
Teisėsauga atskleidė, kad E.Masiulis iš R.Kurlianskio ne tik priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, bet buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.
Kaip nurodyta kaltinimuose, R.Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E.Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla.
Taip pat, E.Masiulio prašymu, R.Kurlianskis 2015 m. lapkritį susitikęs su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju, dabartiniu Europos Parlamento nariu Antanu Guoga, panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką bei pareikalavo jo atsisakyti E.Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
Kaltinimuose nurodyta, V.Gapšiui kyšiai buvo perduoti už pažadą paveikti tuometinę Seimo pirmininkę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, o taip pat Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus: svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, svarstant ir priimant Pelno mokesčio įstatymo projektą; taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Kaltinimuose taip pat nurodyta, jog šie kyšiai V.Gapšiui taip pat buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Taip pat – už pažadą paveikti žemės ūkio ministrę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
Kaltinimus neigia
Viena didžiausių pastarojo meto politinės korupcijos bylų į viešumą iškilo likus maždaug pusmečiui iki Seimo rinkimų, kai 2016 m. gegužės 12 d. STT agentai pasibeldė į tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio E.Masiulio namų duris.
Politiko namuose rasta ketvirtis milijono eurų grynųjų. Teisėsauga įtaria, kad likus dviem dienoms iki sulaikymo 106 tūkst. eurų kaip kyšį E.Masiuliui perdavė tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis.
Pats buvęs liberalų lyderis neneigia ėmęs pinigus iš verslininko, tačiau vadino juos ne kyšiu, o paskola.
Teisėsauga įtaria, kad pinigus politikas paėmė mainais už pagalbą „MG Baltic“ naudai paveikiant Vartojimo kreditų įstatymo pataisų priėmimą Seime, nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena statybų ir įtakos parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui sostinėje. Jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
Tą pačią dieną, kai STT agentai apsilankė E.Masiulio namuose, buvo sulaikytas ir R.Kurlianskis. Jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime praleido 20 dienų. Vėliau „MG Baltic“ akcijas pardavęs ir iš jo veiklos pasitraukęs verslininkas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
Besitęsiant tyrimui įtariamųjų sąrašas tik plėtėsi. Teismui perduotoje politinės korupcijos byloje, be E.Masiulio ir R.Kurlianskio, yra dar šeši keltinamieji.
Kaltinimai pateikti trims juridiniams asmenims – Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui ir koncernui „MG Baltic“. Partijoms įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, o koncernas kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
Taip pat R.Kurlianskio naudai veikę įtariami politikai Š.Gustainis, G.Steponavičius ir V.Gapšys.
Teisėsauga buvusį Darbo partijos narį V.Gapšį įtaria priėmus 27 tūkst. eurų kyšį, dalis jo užmaskuota kaip nuolaida už jo buvusios partijos politinę reklamą, transliuotą per „MG Baltic“ koncernui priklausančią televiziją, kita dalis suteikta kaip parama viešajai įstaigai.
V.Gapšys įtariamas galėjęs veikti koncerno naudai Seime svarstant Pelno mokesčio ir Vartojimų kredito įstatymų pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius– Utena projekto.
Buvęs Seimo narys ir buvęs liberalas Š.Gustainis įtariamas priėmęs beveik 9 tūkst. eurų kyšį, kuris buvo perduotas kaip parama viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Teisėsauga įtaria, kad Š.Gustainis už šią paramą registravo „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas, jis įtariamas kyšininkavimu.
Teisėsauga mano, kad vienas iš buvusių Liberalų sąjūdžio vadovų G.Steponavičius tarėsi su R.Kurlianskiu dėl neteisėto partijos finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo įsteigtą „Laisvės studijų centrą“. Už tai jis įtariamas balsavęs už „MG Baltic“ naudingus teisės aktus. Jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.
Nei vienas įtariamasis su kaltinimais nesutinka ir anksčiau 15min teigė savo tiesą esantys pasiruošę įrodyti teisme.
„MG Baltic“: demonizuojamas verslas
Antradienį „MG Baltic“ koncernas pranešė apie jo atstovams įteiktą kaltinamąjį aktą ir pareiškė, jog kaltinimai „MG Baltic“ yra nepagrįsti.
Anot įmonių grupės, procesu bandoma pasinaudoti kovoje dėl politinės įtakos.
„Po dvejų metų išvedžiojimų ir interpretacijų pagaliau turėsime galimybę lygiavertėmis sąlygomis įrodinėti savo poziciją teisme. Per šį laikotarpį be jokių skrupulų buvo viešinama tyrimo medžiaga, formuojama nuostata, kad bet kuris paminėtas asmuo yra jau kaltas nepriklausomai nuo teismo proceso baigties“, – pranešime cituojamas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.
„Toks beatodairiškas siekis paženklinti kaltinimais koncerną „MG Baltic“ tik didina visuotinį nepasitikėjimo jausmą bei demonizuoja ne tik verslą ir politines partijas, bet ir bet ką, kas patenka po specialiųjų tarnybų presu“, – pridūrė jis.
Suprasti akimirksniu
- 2016 m. gegužės 12 d. STT agentai sulaikė tuometinį Liberalų sąjūdžio lyderį E.Masiulį, jo namuose rasti 106 tūkst. eurų gauti iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio.
- Politikas šiuos pinigus vadina paskola, teisėsauga – kyšiu. E.Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
- Iškart po E.Masiulio sulaikymo, į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą 20 dienų buvo uždarytas R.Kurlianskis. Verslininkas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2016 m. rugpjūčio 8 d. įtarimai stambaus masto kyšininkavimu pareikšti buvusiam Darbo partijos nariui V.Gapšiui. Jis įtariamas priėmęs 27 tūkst. eurų kyšį.
- 2017 m. vasario 28 d. įtarimai pareikšti ir „MG Baltic“. Koncernas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2017 m. balandžio 28 d. teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu vienam iš Liberalų sąjūdžio lyderių G.Steponavičiui.
- Kitam buvusiam liberalui Š.Gustainiui teisėsauga 2017 m. gegužės 31 d. pareiškė įtarimus kyšininkavimu. Jis įtariamas priėmęs iš R.Kurlianskio 9 tūkst. eurų kyšį kaip paramą kaip parama viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Jis įtariamas už šią paramą registravęs „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
- 2017 m. rugsėjo 22 d. teisėsauga pranešė apie du paskutinius įtariamuosius – Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Partijoms įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.
Nagrinėjimo teisme galima tikėtis rugpjūtį
Kaip 15min paaiškino Nacionalinės teismų administracijos teisės skyriaus vyr. specialistas Justinas Bagdžius visų pirma prokurorų teismui perduota byla atkeliauja į raštinę.
„Tada teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) suformuojama byla, užvedama bendra bylos kortelė, surašomi visi duomenys apie proceso šalis, kas yra nukentėjusieji, kaltinamieji, advokatai, prokuroras“, – aiškina J.Bagdžius.
Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato dviejų dienų terminą, per jį nuo bylos gavimo momento turi būti priskiriamas bylą nagrinėjantis teisėjas.
„Lietuvoje sukurtas atitinkamas skirstymo modelis, bylas teisėjams skirsto pati LITEKO sistema vengiant galimų interpretacijų dėl teismo šališkumo“, – sako pašnekovas.
Nors pirmosios instancijos teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, tačiau BPK numato įvairias išimtis. Viena iš išimčių – trijų teisėjų kolegija sudaroma, jei kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais.
Tad šiuo atveju, teismo pirmininkas turės sudaryti trijų teisėjų kolegiją, o byla bus nagrinėjama apygardos teisme, kur sprendžiama dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų.
„Teisėjas gauna bylą, jis su ja susipažįsta ir nusprendžia, ką daryti su byla. Jis gali nuspręsti perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tai reiškia, prasidės visas bylos nagrinėjimas bendrąja tvarką teisme. Jis gali pamatyti, kad byla neteisingai perduota teismui, pavyzdžiui, prokuroras perdavė bylą ne tam teismui. Taigi, jis gali perduoti bylą kitam teismui.
Jis gali bylą grąžinti prokurorui, jei yra kliūčių nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Pavyzdžiui, jei surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymų reikalavimų.Taip pat gali nuspręsti nutraukti bylą, pavyzdžiui, išskirti kelias bylas ar jas sujungti“, – aiškina J.Bagdžius.
BPK yra apibrėžti ir aiškūs terminai, per kiek laiko viskas turi įvykti. Jei kaltinamieji yra laisvėje, kaip šios bylos atveju, teisėjas turi vieną mėnesį priimti nutartį dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Paprastai byla turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per 20 d. nuo nutarties priėmimo.
Tačiau išimtis taikoma sudėtingoms ar didelės apimties byloms, tokios bylos turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Taigi, galima tikėtis, kad pirmasis teisiamasis posėdis politinės korupcijos byloje įvyks rugpjūčio mėnesį.
