Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo ir juridinio asmens neteisėtai veiklai įsteigimo 35 metų Vytautas Skruzdys pripažintas kaltu ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimu. Nuteistasis taip pat privalės atlyginti nukentėjusiajam daugiau kaip 163 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos.
15min.lt žiniomis, V.Skruzdžiui paskelbtame nuosprendyje pažymima, kad nuteistasis yra turėjęs problemų dėl azartinių lošimų – jis buvęs nuolatinis kazino lankytojas. Ūkininko banko sąskaitos būdavo užblokuotos dėl skolų kreditoriams.
Prokuroro prašymu valstybės naudai nutarta konfiskuoti per fiktyvią įmonę realizuoto pagrobto derliaus dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 46 tūkst. 600 litų.
Nuteistasis, įsteigęs fiktyvią įmonę ir parinkęs jai vadovauti asmenį panašaus sąskambio pavarde su nukentėjusiuoju, norėjo įnešti painiavą dėl tikrojo pasėlių plotų naudotojo bei savininko ir siekė svetimo turto vagystę pridengti civiliniais teisiniais santykiais.
Nusikaltimų nuosavybei, finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai baudžiamojoje byloje V.Skruzdys kaltinamas 2012 metų vasarą Anykščių rajone 98 ha laukuose nukūlęs ir pagrobęs daugiau kaip 283 tonas žieminių kvietrugių. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta beveik 257 tūkst. litų turtinė žala, pažymima Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios specialistės komunikacijai Vidos Bielskytės trečiadienį paviešintame.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės teigimu, šioje byloje pavyko įrodyti, kad kaltinamasis, siekęs realizuoti iš ūkininko pavogtą didelės vertės turtą – kvietrugių derlių, pasinaudojęs kitu asmeniu, įsteigė uždarąją akcinę bendrovę ir ją panaudojo vien tik pavogtam derliui parduoti.
Teismas pripažino, kad nuteistasis, įsteigęs fiktyvią įmonę ir parinkęs jai vadovauti asmenį panašaus sąskambio pavarde (Arūnas Dokšas) su nukentėjusiuoju, norėjo įnešti painiavą dėl tikrojo pasėlių plotų naudotojo bei savininko ir siekė svetimo turto vagystę pridengti civiliniais teisiniais santykiais.
Nors kaltinimo dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo pirmosios instancijos teismas nepatvirtino, tačiau prokurorai numato šią dalį nuosprendžio apskųsti apeliacine tvarka.
Prokuroro prašymu kaip ieškinio garantas buvo laikinai apribotos teisės į kaltinamojo turtą – 8 sklypus ir 3 pastatus bei statinį.
Ikiteisminį tyrimą atliko Utenos apskrities VPK Anykščių policijos komisariato tyrėjai.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, numato laisvės atėmimą iki dvejų metų, už didelės vertės svetimo turto pagrobimą – iki aštuonerių metų, už disponavimą netikru mokėjimo instrumentu ir jo panaudojimą – iki šešerių metų.
