Tyrimas pradėtas gavus mero skundą dėl kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusių pranešimų, kad balandį per Kauno miesto tarybos posėdį, svarstant Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės jungimo klausimą, A.Kupčinskas neva neteisingai užfiksavo tarybos nario Gedimino Žukausko balsą.
Teigta, esą nors G.Žukauskas vardinio balsavimo metu pasisakė „prieš“, meras balsavimo protokole įrašė „už“.
Generaliniam prokurorui spalio mėnesį buvo perduotas prašymas iš naujo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti asmenis, atsakingus už šmeižiančios informacijos apie Kauno miesto merą paskleidimą žiniasklaidoje.
„Tikiuosi, kad teisėsaugos institucijos atitinkamai įvertins Kauno 2-osios klinikinės ligoninės atstovų bei dviejų tarybos narių – Kęstučio Kriščiūno ir Arvydo Garbaravičiaus – veiksmus, mėginant mane apšmeižti“, – savivaldybės pranešime cituojamas A.Kupčinskas.
Kauno socialdemokratai pirmadienį Seime surengė spaudos konferenciją ir joje pateikė filmuotą medžiagą iš minėto tarybos posėdžio, kuri, jų teigimu, įrodo, kad G.Žukauskas balsavo „prieš“.
„Yra pasiektas tas absurdo lygis, kad mes turime filmuotus įrašus, turime gestų kalbos vertėjų patvirtintą informaciją, kad šitas žmogaus pasakymas išverstas kaip „nesutinku“, turime antstolio, kuris atsako savo turtu, liudijimą, kad to tarybos nario balsas buvo „nesutinku“, bet visi šito nemato“, – per spaudos konferenciją sakė Kauno miesto tarybos narys socialdemokratas K.Kriščiūnas.
„Yra visi įrašai, viskas, bet nueiname iki tokio absurdo, kad A.Kupčinskas paduoda mus į teismą, kad mes jį apšmeižėme“, – piktinosi Kauno politikas.
Tarybos narys liberalcentristas Arvydas Garbaravičius sakė, kad bylą tiriantis Alytaus prokuroras apskųstas Generalinei prokuratūrai.
„Šitas falsifikatas yra įrodomas. Blogiausia šitoje istorijoje, kad teisėsaugai daromas spaudimas. (...) Mes rašome Generalinei prokuratūrai ir skundžiame Alytaus prokuroro veiksmus, nes įžiūrime tyčinius veiksmus iš prokuratūros pusės ir kad tam pačiam prokurorui reikėtų kelti baudžiamąją bylą, nes priėmimas domėn tik pateisinančius mero veiksmų motyvus peraugo į nepadorias puses“, – per spaudos konferenciją sakė A.Garbaravičius.
Anot jo, „prokuroras, priimdamas sprendimus ir bandydamas nutraukti šitą bylą, priėmė jų parodymus domėn, o kitos pusės, kurie patvirtino, kad jie girdėjo, jog balsavo „prieš“, nepriėmė“.
Baudžiamajame kodekse už šmeižtą per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
