Narai išžvalgė griuvusios Krekenavos užtvankos padarinius. Žmonių aukų neaptikta. Sudarytas specialus štabas, kuris stebės situaciją ir toliau, aiškinsis avarijos priežastis.
Avarijos liudininkų teigimu, buvo užtvenktas nedidelis upelis prie Krekenavos. Vanduo greičiausiai pramušė užtvanką iš apačios, o ne per viršų. Kelių futbolo stadionų dydžio vandens talpa ištekėdama pragraužė dešimties metrų gylio griovį.
Narai išžvalgė griuvusios Krekenavos užtvankos padarinius. Žmonių aukų neaptikta.
Garmėdamas vanduo paplovė ir sugadino asfaltą Krekenava–Burveliai. Vėliau visas vanduo plūstelėjo į Nevėžį, kuriame laikinai pakėlė vandens lygį ir padidino srovę.
Ugniagesiai-gelbėtojai avarijos vietoje subūrė specialų štabą situacijai tirti ir stebėti. Daugiau darbo turi miškininkai, kurie turės nupjauti ir pašalinti ant kelio užverstus ar paplautomis šaknimis medžius.
Iš tvenkinio – tik duobė su balose spurdančiomis žuvimis
Pranešimas apie nelaimę sekmadienį gautas 12 val. 45 min. Bendruoju pagalbos telefonu. Nelaimės nuostoliai ir priežastys tikslinami. Iš tvenkinio liko tik dumblina duobė su balose spurdančiomis žuvimis.
Gyventojai progos nemokamai gauti žuvies nepraleido. Krekenaviečiai ir artimiausių miestelių gyventojai masiškai graibstė dumble spurdančias žuvis. Didžiausios paklausos sulaukė lydekos ir karpiai. Vieni žuvis į krantą nešė rankomis, kiti pasirūpino kibirais.
Lietuvoje esama per 1500 užtvankų. Dauguma užtvankų remontuotinos, o 200 neturi šeimininkų ir yra visai apleistos.
Užtvankos naudojimo laikas apskaičiuojamas vidutiniškai 50 metų. Pirmus du dešimtmečius užtvanka didelių investicijų nereikalauja, bet po 30 metų dažniausiai prireikia nemažo remonto.
