Kalėjimų departamento atstovai, žurnalistai, Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Baronaitienė lankėsi 2–ajame sektoriuje, kur kali žmonės už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistųjų iki gyvos galvos patalpose.
Pirmieji perima norvegų patirtį
Prie stalo sėdi nuteistasis, jo šeimos nariai, psichologė, pataisos namų atstovas. Puodeliuose garuoja kava, arbata, vazoje yra sausainių, saldumynų.
Psichologė vadovauja pokalbiui, kurio tikslas išsiaiškinti nuteistojo poreikius, išklausyti skundus, pasiūlymus. Visi kartu aptaria, ką visiems kartu reikėtų nuveikti, kad įkalintasis turėtų motyvaciją keistis, išėjęs į laisvę nenusikalsti.
Tai nauja Lietuvoje praktika įkalinimo įstaigoje. Ja siekiama, kad įkalintasis neprarastų ryšių su artimaisiais, jų padedamas keistų savo vertybes. Į tokią programą kol kas įtraukti trys kaliniai. Planuojama, kad tokių artimiausiu metu bus apie pusšimtis.
Būrelį tų pačių žmonių, lankiusių savo artimąjį, vėliau susitikome vienoje iš pataisos namų gyvenamųjų patalpų. „O, visai neblogai jūs čia įsikūrę“, – smalsiai dairydamiesi dalijosi įspūdžiais nuteistojo lankytojai.
Prie kiekvienos dviaukštės lovos stovėjo nedideli nuteistųjų televizoriai. Viduryje kambario – apynaujis šaldytuvas, ant kurio durelių švietė vidaus temperatūrą rodantys skaičiai. Visur buvo gausu kalėdinių papuošalų.
Šios nuteistųjų patalpos įrengtos Socialinio ugdymo centre. Į jį patenka turintys ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą, rimtai nusiteikę dirbti pataiso namų cechuose ir gerai besielgiantys kaliniai. Tai irgi vienas iš būdų sugrąžinti nuteistuosius į padorų gyvenimą.
Kai kur atsisakys lagerio tipo įkalinimo
Viliamasi, kad 2016 m. įkalintieji turės dar geresnę motyvaciją keisti gyvenimo būdą, kai bus įgyvendinta Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamos programa „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“.
Pasak Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos direktorius Virginijaus Ceslevičiaus, 3–ajame sektoriuje bus įrengtos naujo tipo įkalinimo patalpos. „Bendrabučio, dar vadinamojo lagerio tipo, kalinimą pakeisime šiuolaikišku kameriniu kalinimu, atitinkančiu tarptautinius standartus. Kamerose kalės ne po daugiau kaip 20, o tik po 2 – 3 kalinius“, – kalbėjo V.Ceslevičius.
Šiuo metu visi įkalintieji Pravieniškėse gyvena ir miega patalpose, kuriose yra po 26 lovas. Po tiek pat kalinių yra ir Socialinio ugdymo centro patalpose, nors jos palyginti su kitomis ir yra jaukesnės.
Atnaujintame sektoriuje bus apgyvendinti 456 nuteistieji. Pagrindinę įstaigos perimetro apsaugą užtikrins modernios techninės apsaugos priemonės, o mažiausiai 30 ginkluotą apsaugą vykdžiusių pareigūnų bus perkvalifikuoti ir perkelti dirbti tiesiogiai su nuteistaisiais bei kartu vykdyti kai kurias socialinės reabilitacijos funkcijas.
V.Ceslevičius pripažino, kad į šį sektorių vargu ar pateks recidyvistai, nuolat grįžtantys į kalėjimą. „Turime būti realistai. Šie projektai skirti pirmiausiai tiems, kurie nuoširdžiai nori sugrįžti į normalų gyvenimą“, – mano direktorius.
Iš viso čia įgyvendinami 4 norvegų finansuojami projektai, kuriais siekiama sumažinti pakartotinių nusikaltimų atvejų, šviesti įkalintuosius, sudaryti jiems geresnes įkalinimo sąlygas, mokyti personalą naujų įgūdžių.
Permainos nuteistųjų iki gyvos galvos sektoriuje
Pravieniškėse šiuo metu įkalinti ir 24 žmonės, kuriems skirta bausmė kalėti iki gyvos galvos. Jiems skirtas atskiras kiemelis, patalpos. Kamerose gyvena po 4 žmones, yra didelė virtuvė, laisvalaikio zona.
Atėmusieji iš kitų žmonių brangiausią turtą – gyvybę – po to pradeda ilgėtis gyvų būtybių įvairovės. Vienoje kameroje pamatėme ir katiną.
Į akis krinta, kad ant šios zonos tvoros būriuojasi gausybė žvirblių. „Juos kaliniai maitina, todėl jie čia nuolat čirškia“, – paaiškino vienas įstaigos darbuotojų. Pasirodo, atėmusieji iš kitų žmonių brangiausią turtą – gyvybę – po to pradeda ilgėtis gyvų būtybių įvairovės. Vienoje kameroje pamatėme ir katiną. „Jis čia jau nuo seno gyvena, jį maitiname, prižiūrime“, – kalbėjo nuteistieji.
V.Ceslevčius sakė, kad kalinių globojamos katės šioje įkalinimo įstaigoje apskritai nėra retenybė.
Šiuo metu įkalintieji iki gyvos galvos, skirtingai nei Lukiškių kalėjime, nedirba. Tačiau šiuo metu įrenginėjamas specialus jiems skirtas cechas. Ten nuteistieji gamins inkilus.
„Pradėjus veikti cechui reikės papildomai sustiprinti teritorijos apsaugą. Tai padaryti reikės dar ir dėl to, kad ateityje čia gali būti perkelta ir vadinamųjų organizuoto nusikalstamo pasaulio autoritetų“, – pasakojo V.Ceslevičius.
Gamina inkilus paukščiams, namelius ežiams ir vabalams
Pravieniškėse jau seniai veikia cechai, kur nuteistieji gamina baldus ir inkilus. Pataisos namų cechai priklauso Kalėjimo departamento valdomai įmonei „Mūsų amatai“.
-
Šiaulių tardymo izoliatoriaus pragaro kalinys: „Tualetu nesinaudojau dvi savaites“
-
Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos
-
Iš Latvijos kalėjimų sovietiniai įpročiai niekur nedingo – čia karaliauja smurtas
-
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas apie Kauno tardymo izoliatorių: „Čia jauku“
Inkilų cecho meistras Juozas Rakaitis vadovauja 14 įkalintųjų brigadai, kurie daro įvairius namus gyvūnams. Visa produkcija iškeliauja į užsienį. Ji gaminama didelės Europos kompanijos „CJ Wild Birds – Foods Ltd.“ užsakymu.
Kokių tik namelių čia negaminama. Įvairiausiems paukščiams, šikšnosparniams, ežiams, kitiems gyviams iš pjuvenų ir betono mišinio, medinių lentų, kitų medžiagų. Gaminami netgi vadinamieji viešbučiai vabalams. „Su dirbančiais nuteistaisiais puikiai sutariu, jie labai geri darbininkai“, – tvirtino J.Rakaitis.
Įkalintieji baldų ir inkilų gamybos cechuose gali uždirbti nuo 400 iki 800 litų. Už šiuos pinigus jie gali apsipirkti kalėjimo parduotuvėje arba kaupti jiems atidarytoje sąskaitoje. V.Ceslevičius minėjo, kad nuteistieji kviečiami dirbti, o to vengiantys negali tikėtis teigiamų charakteristikų prašant sušvelninti bausmes. Tačiau visada yra dalis įkalintųjų, kurie nė už ką nenori dirbti, kai kurie tai laiko ir negarbe.
Knygos mėgiamos labiau nei darbas
Užtat daug įkalintųjų lanko biblioteką. Pavyzdžiui, iš 2–ajame sektoriuje esančių 1300 nuteistųjų nuolatinių lankytojų yra 630. Bent kartą per mėnesį bibliotekoje apsilanko 200 kalinių. Jie renkasi pačią įvairiausią literatūrą: grožinę, mokomąją, dokumentinę. Iš vos čia yra per 12 tūkst. knygų. Visada skaitomi laikraščiai. Taip pat gausi filmų kolekcija.
Tikintieji gali lankyti pamaldas koplyčioje. Kunigas Liutauras Zacharka sakė, kad kasdien sulaukia apie 15 nuteistųjų. Ta pačia koplyčia naudojasi ir stačiatikiai, musulmonai.
Iš viso Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje kali apie 3 tūkst. žmonių.
Kaišiadorių rajone esančiame Pravieniškių II kaime pirmieji įkalinimo statiniai pastatyti 1944 m. Dabartiniai 3–ieji pataisos namai pastatyti 1968 m., 1–ieji 1973 m. Prieš ketverius metus visos trys įstaigos sujungtos į vieną.
