Daugiau nei penkerius metus Pravieniškių pataisos namuose veikė nusikalstamas susivienijimas, bent jau tą rodo teisėsaugos surinkta medžiaga. Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį liudijo nuteistasis, pripažintas nukentėjusiuoju nuo kalėjimo mafijos.
Kaip jis pasakojo, smurtą ir reketą kentęs ne vienas, esą tai patyrė ir kiti kaliniai.
„Esu girdėjęs net, kad vienas kalinys sumuštas taip, jog vėliau mirė, iš kito išsityčiota, morka į užpakalį įkišta. Iš kitų nuteistųjų apie tai išgirdau“, – pasakojo nuteistasis.
Abejojo liudytojo patikimumu
Liudijusio kalinio gyvenimas neįmantrus. „Nedirbau laisvėj, dariau nusikaltimus, vogiau“, – minėjo jis, pridurdamas, kad Pravieniškių pataisos namuose atsidūrė už plėšimą.
Apklausiamas jis buvo nuotoliniu būdu, nes šiandien dienas leidžia Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, čia jis pateko dėl sunkaus kūno sužalojimo. „Pripjoviau žmogų. Susikivirčijau ir pripjoviau“, – už ką gavo trejų metų laisvės atėmimo bausmę, paaiškino nuteistasis.
Šio liudytojo parodymų patikimumu iškart abejojo advokatas Simonas Slapšinskas, atstovaujantis Aidui Kupčiūnui, įvardijamam vadinamosios „Pravieniškių mafijos“ vadeiva.
Viena detalė dėl nukentėjusiojo liudijimų išties kėlė abejonių – teismo salėje jis paneigė dalį savo ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotų parodymų. Kai eilinį kartą priminus, ką kalbėjo anksčiau, nuteistasis dievagojosi to nesakęs ir negalėjęs sakyti, teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Ernestas Rimšelis pasidomėjo, negi jis neperskaitė surašytų parodymų.
„Aš neskaičiau, man tik davė parodymus pasirašyti“, – patvirtino nuteistasis, o kiek vėliau vienas iš kaltinamųjų Artūras Račkelis tiesiai rėžė klausimą, ką žadėjo pareigūnai už jo liudijimą.
„Nieko nežadėjo, – atsakė nuteistasis, o paklaustas, kodėl neperskaitė savo parodymų, pridūrė: Buvau pavargęs po visą dieną trukusios apklausos.“ Šis atsakymas sukėlė juoką gausiam kaltinamųjų būriui.
Suprasti akimirksniu
- Iš viso šioje byloje kaltinimų sulaukė 16 asmenų, jų amžius nuo 20 iki 55 metų. 14-a iš jų šiuo metu – už grotų. Tarp kaltinamųjų – ne tik kaliniai, teisiamas ir Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius Evaldas Baronėnas.
- Nusikalstamas susivienijimas Pravieniškių pataisos namuose veikė 2011–2017 metais.
- Vyrams pateikti kaltinimai dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo jam ir dalyvavimo susivienijimo veikloje, dėl bejėgiškos būklės asmens itin žiauraus nužudymo ir kitų nusikaltimų.
- Įtariama, kad pataisos namuose Aidas Kupčiūnas tapo nusikalstamo susivienijimo vadeiva, jam talkininkavo Andrius Obelienius ir Artūras Račkelis.
- Į šį susivienijimą trijulė įtraukė ir kitus nuteistuosius, kaip mano bylą tyrę pareigūnai, dalis jų didelio pasirinkimo neturėjo, mat su besipriešinančiais buvo susidorojama.
- Manoma, kad grupuotės vadeivos sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo. Bausti naudotos metalinės lazdos, elektros laidai, kiti žalojimui skirti įrankiai.
- A.Kupčiūnas su parankiniais skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas kastomis, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijų dėl geresnių sąlygų pataisos namuose arba šias sąlygas blogindami.
- Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji, įtariama, reikalavo mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių lėšų įmokėjimą, panaudojimą.
- Nusikalstamo susivienijimo vadovai sprendė nuteistųjų neteisėtos veiklos pataisos namuose klausimus: leido arba draudė užsiimti narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, turto prievartavimu, telefonų, alkoholio ir kitų draudžiamų daiktų platinimu.
Pirmieji žingsniai
Kaip pasakojo liudytojas, atvykus į Pravieniškių pataisos namus pirmiausia patenkama į „karantiną“, kur pasitinka „bugoras“ – kalinys, surašantis atvykusius nuteistuosius. Jis išklausia, kokio dydžio bausmė skirta, už ką, ar nuteistąjį kas pasitiks, kur norėtų gyventi. Kaip paaiškėjo, tuo metu „bugoro“ funkcijas atliko Algirdas Daukša, ilgiems metams į kalėjimą už trylikametės žaginimą pasiųstas dar 2006-aisiais.
„Bugoras paaiškino, kur sėdi bachūrai, kavianski, portugalai, Klaipėda ir panašiai. Jis nelabai sprendė kažką, jis klausė, kur aš noriu gyventi. Aš atsakiau, norėčiau pirmame lokaliniame (15min – sektoriuje, kur sėdi bachūrai), kad gyvenčiau normaliai. Kad nebūčiau dūchas, gaidys. Čia žemiausios kastos. Jos buvo tuo metu ir šiuo metu ten yra. Daukša ir pasiūlė keltis į pirmą“, – sakė jis.
Teisėjui pasidomėjus, ką gi reiškia jo vartojami terminai, nuteistasis paaiškino, kad tai – kalėjimuose egzistuojančios subkultūros kastos.
„Gaidžiui negali spausti rankos, negali iš jo imti cigarečių, gerti arbatos. Pagrindinės taisyklės, jei taip padarysi, pats nueisi į gaidyną. Jie tualetus plauna ir kitus bjauriausius darbus daro, – aiškino kalinys. – Bachūrai – viršiausi Pravieniškių pataisos namuose, jie nesisveikino su kitais nuteistaisiais, bendraudavo tik su savais. Bachūrams dūchai ir valgyt darydavo, ir grindis plaudavo, ir drabužius skalbdavo.“
Jis pridūrė, kad dalis bachūrų turėjo savo asmeninius dūchus, tik jiems tarnaujančius kalinius. Teisėjo paklaustas, kodėl pastarieji neatsisakydavo daryti žeminančių darbų, nuteistasis suglumo.
„Negalėjo atsisakyti to, nes būdavo už tai fizinės bausmės. Patys bachūrai jas ir taikydavo. Jos pasireikšdavo mušimu. Esu matęs sumuštus už tai, kad šaltas maistas, kad gėrimą ne tokį padarė, už tokius dalykus dūchai buvo mušami“, – kalbėjo nuteistasis ir pridūrė, kad dūchais tampama nesumokėjus bachūrams reikalaujamų „mokesčių“.
„Vierchai“ viršesni už administraciją
Kuriame sektoriuje iš tiesų gyvens kalinys, turėtų spręsti kalėjimo administracijos komisija, į ją patenkama iš karantino. Kaip pasakojo nuteistasis, jis komisijos prašė perkelti jį į antrąjį sektorių.
„Antrame lokaliniame eina dirbantys, tą žinojau, tai todėl norėjau ten, kad greičiau praeitų bausmės laikas. Man buvo atsakyta – nėra darbo vietų“, – pasakojo nuteistasis, galiausiai paskirtas į pirmą lokalinį sektorių.
Patekęs į sektorių jis greit sužinojo, kad nors Pravieniškių administracija paskyrė konkrečią vietą, kur nuteistasis turėtų gyventi, šis sprendimas absoliučiai nieko nereiškė.
„Buvau palydėtas į pirmą būrį ir už 15 minučių buvau pašauktas į vadinamąją kamorą“, – kalbėjo nuteistasis.
Jis tiksliai negalėjo paaiškinti, kas yra toji „kamora“, bet minėjo, kad ten gyveno tik 4 nuteistieji, kai paprastai vienoje patalpoje jų spaudžiasi apie 20.
„Ten mane pasitiko ir šnekėjo Kupčiukas (15min – Aidas Kupčiūnas), klausė, už ką sėdžiu, kodėl nieks neskambino, neužtarinėjo, – pasakojo kalinys. – Man buvo pasakyta, kad apie mane nieks nieko nežino ir bus sprendžiamas klausimas.“
Kol klausimas buvo sprendžiamas, vyras buvo pastatytas „ant slidžių“, tai reiškia – jis priskirtame būryje galėjo tik nakvoti.
„Pusę septynių mane pakėlė ir liepė su daiktais eit į lauką. Į vidų galėjau sugrįžti miegoti 23 valandą“, – savo kailiu stovėjimą „ant slidžių“ per vasario šalčius dvi dienas patyręs kalinys sakė, kad buvo išties šalta.
Trečiąją dieną nuteistasis vėl buvo pakviestas į „kamorą“, ten jam A.Kupčiūnas paaiškino nesulaukęs jokio užtariamojo skambučio, todėl teks susimokėti.
„Jau žinojau, kad yra pradinis mokestis – 360 eurų. Tai vadinamasis „sekcijos mokestis“, jis už sekciją, sporto salę, pasimatymo kambariuką, už padarytus remontus“, – pasakojo kalinys.
Šią sumą į nurodytą sąskaitą pervedė draugas: „Paaiškinau, kad už sekciją pinigai, ir jis suprato“.
Kitas mokestis, kaip galima suprasti iš nuteistojo pasakojimo, individualus – būtent „vierchai“ sprendė, kokio jis dydžio. Pavyzdžiui, vienam nuteistajam buvo skirtas 1,8 tūkst. eurų mokestis.
„Man liepė sumokėti 5 tūkst. eurų, vadinamą įnašą lageriui, nes manęs niekas nepažįsta. Tiek mokėti reikėjo turbūt todėl, kad papasakojau, jog mano tėvas dirba Norvegijoje, mama – Anglijoje, nusprendė, kad galėsiu tiek surinkti“, – minėjo jis.
Sutikęs susimokėti, kalinys iš A.Kupčiūno gavo mobilųjį telefoną „iPhone“, juo turėjo paskambinti artimiesiems, pranešti, kur esąs ir paprašyti pinigų. Jam taip pat leista nulipti „nuo slidžių“ ir paskirta gyvenamoji vieta.
„Administracijos komisija nusprendė, kur man gyventi, bet kaip komisija nusprendė, ten taip nėra, – teisėjui pasidomėjus apie šią tvarką, paaiškino nuteistasis, o paklaustas, kodėl nebandė paaiškinti, kad jam jau paskirta vieta, atsakė: Nebandžiau aiškintis, nes žinojau, kad nieko aš nepaaiškinsiu, iš kitų nuteistųjų, iš pažįstamų žinojau.“
Praėjusiame teismo posėdyje pats A.Kupčiūnas tvirtino nebuvęs „vierchas“ ir gynėsi vienas sprendęs įvairius klausimus. Jis tikino, kad visi kaliniai dėl to tarėsi bendrai.
„Pravieniškėse, kaip ir visur, egzistuoja nerašytos taisyklės, jos susiformavo sovietinės okupacijos metu. Savarankiškai užtikrinti drausmę administracija niekada nebuvo pajėgi“, – sakė 42 metų A.Kupčiūnas. Jis Pravieniškėse kalėjo už plėšimą.
Kiek kainuoja telefonas ar „žolė“?
Kai jau kaliniui paskirta gyvenamoji vieta, kitas žingsnis – prirašymas. Nuteistajam teko parūpinti kitiems kaliniams narkotikų, alkoholio ir vaišių.
„Sužinojau iš dūchų apie narkotikų įsigijimą, jie man papasakojo, kad vyksta prirašymai, vieni geria, kiti rūko narkotikus, kiti tik vaišes valgo“, – pasakojo jis.
Anot kalinio, jam buvo nurodyta, kad kanapių gali įsigyti iš vyro, pravarde Ilgas. Nei jo vardo, nei pavardės nuteistasis nurodyti negalėjo.
„Buvau suvestas su Ilgu, už 300 eurų nupirkau tą žolę, man buvo pasakyta, kad per savaitę dvi turiu pervesti tuos pinigus, – aiškino jis ir paklaustas, kaip veikia narkotikų prekyba kalėjime, sakė: Kiek žinau, iš Aido Kupčiuko gavo leidimą, savavališkai niekas narkotikų negalėjo pardavinėti. Turi būti Aido Kupčiuko leidimas.“
Anot jo, už 300 eurų jis gavo 10 vienetų. Vienas vienetas kainuoja 30 eurų, anot nuteistojo, ten yra maždaug 0,3 ar 0,5 g kanapių. „Iš akies“, – paklaustas, kaip nustatė kiekį atsakė kalinys. Laisvėje gramas „žolės“ kainuoja maždaug 10 eurų.
Vėliau už 100 eurų iš jis kito kalinio nusipirko telefoną. „Telefonas, jei išmanus, su internetu, 150 eurų kainuoja“, – minėjo nuteistasis.
Prasidėjo mušimas
Kaip prisiminė nuteistasis, po dviejų savaičių A.Kupčiūnas pasikvietė jį į prausyklą, čia jo laukė kitas nuteistasis – Erlandas Palukaitis.
„Prasidėjo smūgių kruša, klausimai, kur pinigai, kodėl nedavei pinigų. Po to nežinau, visas veidas, kūnas mėlynas buvo. Tas mušimas 10-20 minučių truko, – prisiminė jis. – Po to buvo pasakyta, išsimaudyk, persirenk, nes buvau kruvinas ir kraujuotas.“
Paklaustas, kodėl nesikreipė nei į medikus, nei į kalėjimo administraciją, kalinys pateikė paprastą motyvą – baimė: „Bijojau dar žiauresnių bausmių, jei būčiau skundęsis.“
Po poros savaičių buvo ir antrasis užpuolimas, kaip sakė nuteistasis, abu užpuolikai jam sudavė po mažiausiai 10 smūgių tiek rankomis, tiek kojomis.
„Mušamas buvau tris kartus. Paskutinis mušimas – dieną prieš A.Kupčiūno lygtinį paleidimą. Per paskutinį mušimą sakė: nepamiršk, ką turi padaryti, – prisiminė jis. – Vieną dieną neištvėręs, kai nuteistiesiems vyksta vakarienė, aš nebegrįžau į lokalinį sektorių, nuėjau į paskirstymą, sakiau, daugiau neisiu.“
Persekiojimas tęsėsi
Jam išsakius prašymą būti perkeltam, vėl susirinko komisija ir sprendė dėl tolimesnio vyro likimo. Teisėjui nusistebėjus, kodėl gi, jei užtenka paprašyti pareigūno ir būni perkeltas kitur, vyras anksčiau to nepadarė, jis paaiškino – ne viskas taip paprasta.
„Blogai skaitosi išėjimas iš sektoriaus, vadinasi, išsilominimas. Automatiškai papuoli į žemesnę kastą, daug žemesnę, bachūru nebebūni“, – sakė jis.
Komisija jį paskyrė į trečiąjį lokalinį sektorių, kaip jis pasakojo, ten daugiausiai vadinamųjų „dramblių“, kalinių, nepripažįstančių subkultūros taisyklių ir jų nesilaikančių. Anot jo, šiame sektoriuje normalu sveikintis ir bendrauti kad ir su „gaidžių“ kastos nariais.
Anot jo, prieš perkėlimą kalėjimo darbuotojams jis pasakojo apie reketą ir mušimą, tačiau jie į situaciją nesigilino ir jokių veiksmų nesiėmė.
„Kai buvau perkeltas, ten mane pasikvietė kalintis žmogus, paklausė, kas buvo, kas įvyko, kodėl persikėliau. Aš jam paaiškinau, kad buvau reketuojamas, jis klausė, ar realūs, ar užkabinti pinigai. Paaiškinau, kad užkabinti“, – prisiminė jis.
Tačiau ir čia nuteistojo gyvenimas nebuvo ramus. Į trečiąjį sektorių, turintį aikštę, dukart per savaitę žaisti futbolą ateina pirmojo sektoriaus „bachūrai“.
„Iš pirmo lokalinio atėjo žaisti futbolą. Erlandas atėjo, klausė, ar nieko nepamiršau, sakiau, kad nieko nepamiršau. Sakė, mane išsikvies ir duos banko sąskaitą, kur pervesti pinigus, – pasakojo nuteistasis ir pridūrė. – Per pasimatymą šeimai nesakiau, kad reikia pinigų, kad viskas gerai, atlikinėju bausmę ir greit išeisiu. O jie reikalauti pinigų kartą per dvi, tris savaites ateidavo.“
Itin pavojingi
Šioje byloje kaltinimai pateikti dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo jam ir dalyvavimo susivienijimo veikloje, dėl bejėgiškos būklės asmens itin žiauraus nužudymo ir kitų nusikaltimų.
Įtariama, kad pataisos namuose Aidas Kupčiūnas tapo nusikalstamo susivienijimo vadeiva, jam talkininkavo Andrius Obelienius ir Artūras Račkelis.
Į šį susivienijimą trijulė įtraukė ir kitus nuteistuosius, kaip mano bylą tyrę pareigūnai, dalis jų didelio pasirinkimo neturėjo, mat su besipriešinančiais buvo susidorojama.
Įtariama, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kelis nuteistuosius, dar du bejėgiškos būklės nuteistuosius pasikėsino nužudyti, o vieną nuteistąjį nužudė itin žiauriai kankindami.
Manoma, kad grupuotės vadeivos sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo bei asmeniškai ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius, nuteistuosius, taikė fizines bausmes nuteistiesiems. Bausti naudotos metalinės lazdos, elektros laidai, kiti žalojimui skirti įrankiai.
A.Kupčiūnas su parankiniais skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas kastomis, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijų dėl geresnių sąlygų pataisos namuose arba šias sąlygas blogindami.
Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji, įtariama, reikalavo mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių lėšų įmokėjimą, panaudojimą.
Nusikalstamo susivienijimo vadovai sprendė nuteistųjų neteisėtos veiklos pataisos namuose klausimus: leido arba draudė disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, užsiėmė turto prievartavimu, telefonų, alkoholio ir kitų draudžiamų daiktų platinimu.
Užvaldė Pravieniškes
Tarp kaltinamųjų – ne vien suimtieji, vienas jų Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius Evaldas Baronėnas.
Vadovaujamų pareigų neužėmęs buvęs prižiūrėtojas kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir piktnaudžiavimu tarnyba.
Gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias Pataisos namų tvarkos normas.
Nuteistieji perėmė įkalinimo įstaigą į savo rankas, o Pravieniškių vadovai užsimerkdavo prieš vykdomus nusikaltimus.
Dar pavasarį, perduodant bylą į teismą, tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis sakė, kad susivienijimas veikė 2011–2017 metais.
„Tai vienas pirmųjų tyrimų, jis padėjo išaiškinti brutalius nusikaltimus“, – sakė A.Roginskis. Anot jo, jei nuteistieji nenorėdavo dalyvauti gaujos nusikaltimuose, jie buvo verčiami tą daryti. Nors asmuo buvo siunčiamas už grotų pasitaisyti, jis ten įgydavo kitokios patirties.
